Energetikų sektorius pastarojo indekso sudėtyje augo +1,08 proc. rinkoms vertinant neoficialius pranešimus, kad naftos produktų perdirbėjų atsargos praėjusią savaitę krito 1,83 mln. barelių. Analitikams šiandien laukiant oficialių JAV žaliavų atsargų rodiklių, neabejojama, kad šalia perdirbtos naftos atsargų kritimo bus užfiksuotas ir žaliavų kritimas nuo rekordinių aukštumų, kuris turėtų būti lygus 150 tūkst. barelių.
Vakar taip pat buvo pranešta, kad JAV žaliavinės naftos eksporto apimtys vasario mėnesį šoko iki rekordinių aukštumų, kurios buvo lygios 31,2 mln. barelių per mėnesį, o Kinija, į kurią eksportas išaugo iki 8,08 barelių buvo didžiausia Amerikos eksporto partnerė ir aplenkė Kanadą, kuri iš JAV praėjusį mėnesį importavo 6,84 mln. barelių naftos.
Šis eksporto apimčių augimas, kuris viršija daugumos OPEC narių pajėgumus rinkoms signalizuoja apie stiprėjančias JAV pozicijas, bei kintančią galios pusiausvyrą energetinių išteklių rinkoje.
Brent rūšies naftos kaina vakar po mėnesio pertraukos perkopė 54 JAV dolerių už barelį ribą, o šiandien ryte 08:58 šioje pozicijoje buvo fiksuojama 54,54 JAV dorelių už barelį kaina.
„Renault SA“ bei „Volkswagen AG“ akcijos krito atitinkamai 1,45 ir 1,11 proc., per pasaulio rinkas ritantis automobilių gamintojų akcijų išpardavimų bangai dėl prastų JAV naujų automobilių pardavimų rezultatų.
Bendroms Amerikos lengvųjų automobilių bei pikapų pardavimų apimtims kovą kritus daugiau nei 5 proc. ir pasiekus žemiausią lygį nuo 2015 m. vasario, rinkoje pradėta kalbėti apie naujų bei naudotų automobilių perteklių, mažinantį paskatas statyti automobilių gamyklas regione, kurias kaip prioritetą siekiant paskatinti Amerikos pramonę įvardijo D.Trumpas.
Amerikoje Dow Jones kilo +0,19 proc., o S&P 500 +0,06 proc.
Pramonės sektorius augo +0,19 proc., kuomet buvo pranešta, kad fabrikų užsakymų apimtys vasario mėnesį krito nuo 1,2 iki 1,0 proc. ir atitiko analitikų prognozes. Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai tuo tarpu augo nuo 1,7 iki 1,8 proc., nors pokyčio nebuvo tikimasi.
Azijoje Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte 08:57 kilo +1,34 proc. šalies kalnakasybos (+2,99 proc.) bei pramonės (+2,80 proc.) sektoriams sekant kylančias vario (+1,24 proc.) rūdos bei kitų žaliavų kainas.
Tuo tarpu Japonijos NIKKEI 225 fiksuoja santūresnį dienos augimą ties +0,31 proc., o didžiųjų automobilių gamintojų akcijos trečią sesiją iš eilės tęsė daugiau nei 1 proc. vertės kritimus.
Valiutų rinkos
EUR/USD poroje vakarykštė prekybos sesija pasibaigė be pokyčių, o šiandien ryte euras neženkliai stiprėjo dolerio atžvilgiu ir 09:18 val. fiksavo +0,08 proc. kilimą iki 1,0670 JAV dolerių kainos. JPY/USD poroje tuo pat metu buvo fiksuojamas 0,07 proc. Japonijos jenos vertės kilimas, nors prekybos metu stabili judėjimo kryptis nebuvo atrasta.
GBP/USD poroje Britanijos svaras vakar krito -0,35 proc., po to, kai buvo paskelbtas prastesnis nei tikėtasi pramonės užsakymo rodiklis, kuris netikėtai krito nuo 52,5 iki 55,2.
Analitikai mano, kad tai gali būti vienas iš pirmųjų ženklų, kuris rodo šalies ekonomikos lėtėjimą dėl ekonominių ir geopolitinių priežasčių. Šiandien svaro kaina yra nežymiai pakilusi, o 09:43 val už vieną svarą buvo prašoma 1,2437 JAV dolerių.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Investuotojai Baltijos rinkose vakar buvo nusiteikę pardavinėti turimas akcijas. Vilniaus indeksas krito -0,77 proc., Talino -0,36 proc., o Rygos augo +0,50 proc. Aktyviausia prekyba vyko „Olympic Entertainment Group“ pozicijoje, kur akcijos kaina krito -1,65 proc. iki 1,79 Eur kainos rinkai reaguojant į lošimų įstatymų griežtinimą Bratislavoje.
„Telia Lietuva“ kaina krito -1,47 proc. iki 0,936 Eur kainos. Po prekybos sesijos bendrovė pranešė apie balandžio 27 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir planus mokėti 0,03 Eur už akciją dividendus.
„Apranga“ (-1,86 proc.) šiandien prieš prekybos sesiją paskelbė, kad siūlys mokėti 0,16 Eur už akciją dividendus, kurių pajamingumas prie vakarykštės uždarymo kainos yra lygus 6 proc.