Šiuo metu Graikijos viešoji skola sudaro apie 320 mlrd. eurų, arba per 181 proc. bendrojo vidau produkto (BVP).
TVF atsižvelgė į trumpalaikes skolos naštos palengvinimo priemones, kurioms gruodį pritarė euro grupė, bet vis dėlto mano, kad to nepakanka, rašo laikraštis.
Fondas pabrėžia, kad net jeigu Graikija įgyvendins visas reformas, ji neįstengs, remdamasi vien ūkio plėtra, atsikratyti savo problemų. Euro partneriai turi iš esmės sumažinti įsiskolinimą, kitaip Graikija niekada nepasieks savo fiskalinių tikslų pagal dabartinius biudžeto planus, teigia Fondas.
TVF analizė paremta 0,5 proc. žemesniais nei Europos institucijų pateiktais Graikijos augimo rodikliais, be to, su sąlyga, kad pirminis perteklius šalyje 2018 metais sudarys 1,5 proc. BVP. Kaip teigiama ataskaitoje, užuot toliau lengvindami skolos naštą, [europiečiai] siūlo optimistines plėtros ir pirminio pertekliaus prognozes“, – rašo laikraštis. Savo ruožtu, TVF pabrėžia būtinybę daug smarkiau sumažinti įsiskolinimo naštą, pratęsti lengvatinį laikotarpį ir atidėti palūkanų mokėjimą iki 2040 metų, pratęsti Europos paskolas iki 2070 metų ir sumažinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondo palūkanas iki mažiau nei 1,5 proc. 30-ies metų laikotarpiui.
Vis dėto, netgi atsižvelgus į tokias priemones, skolos dinamika išliks itin jautri, teigia TVF. Pagal pesimistinį TVF scenarijų, pirminis perteklius neviršys 1 proc. BVP, ir tada skolos stabilumas vėl sukels abejonių.
Tokiu atveju, EFSF ir EMS paskolų palūkanos turėtų būti sumažintos beveik iki nulio, iki 0,25 proc., 30-čiai metų.
Pagal pagrindinį TVF scenarijų, Graikijos skola, manoma, iki 2020 metų pasieks 170 proc. BVP, iki 2022 metų – 164 proc. BVP., o vėliau augs iki 275 proc. BVP iki 2060 metų.
TVF reikalauja priemonių, kurios būtų įgyvendinamos ir kai pasibaigs trečioji paramos programa (2018 metais).
