Europos akcijų indeksai smigo žemyn - „Euro Stoxx 600“ prarado 7,03 proc. vertės, Didžiosios Britanijos „FTSE 100“ – 3,15 proc., Vokietijos DAX – 6,82 proc., Prancūzijos „CAC 40“ – 8,04 procento. JAV akcijų indeksai savaitę irgi užbaigė dideliais praradimais – „S&P 500“ -3,59 proc., DOW JONES -3,39 procento.
Blogos žinios iš senojo žemyno smogė ir Azijos biržoms (Japonijos „Nikkei 225” -7,92 proc., Pietų Korėjos „Seoul Composite” -3,09 procento).
Jungtinę Karalystę apėmė politinė krizė. Premjeras D. Kameronas netrukus po referendumo rezultatų pranešė, kad spalio mėn. atsistatydins, tačiau derybų dėl šalies išstojimo iš ES iki tol vykdyti nepradės.
Kol kas nėra galutinai aišku, kada bus pranešta apie Europos Sąjungos sutarties 50-ojo straipsnio dėl vienos iš narių išstojimo taikymą.
Suirutė apėmė ir opozicinę Leiboristų partiją – jos nariai dėl nesėkmingų referendumo rezultatų spaudžia trauktis savo lyderį J. Korbiną.
Tuo tarpu Berlyne susirinkusių šešių ES šalių steigėjų (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo) užsienio reikalų ministrai paragino Jungtinę Karalystę nedelsti, nes situacijos neapibrėžtumas turėtų skaudžių ekonominių ir politinių pasekmių.
Panašios pozicijos laikosi ir Europos Komisijos pirmininkas J. K. Junkeris. Sekmadienį Škotijos
pirmoji ministrė N. Sturgeon pareiškė, kad šalies parlamentas gali vetuoti sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos. Neatmetama, kad Škotijoje bus rengiamas pakartotinis referendumas dėl šalies buvimo Jungtinės Karalystės dalimi.
Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas – ties žemiausia per pastaruosius 30 metų riba. Keletą
dienų iš eilės prieš referendumą brangusio svaro kursas kristi pradėjo dar skaičiuojant balsavimo rezultatus ir savaitę užbaigė ties 1,37 JAV dolerio už svarą riba (8,05 proc. smukimas per dieną).
Padidėjus investuotojų paklausai saugiems aktyvams, Jungtinės Karalystės vyriausybės 10-ies metų obligacijų pajamingumas krito 0,29 procentinio punkto ir dabar yra kiek daugiau nei 1,08 procento.
Situacija finansų rinkoje dar labiau į neigiamą teritoriją pastūmėjo Vokietijos ir Japonijos 10-ies metų obligacijų pajamingumus (atitinkamai iki - 0,08 ir -0,2 procento). Manoma, kad Anglijos bankas ir ECB imsis naujų priemonių situacijai finansų rinkoje suvaldyti.
Ateities sandorių rinkos informacija rodo, kad tikimybė, jog FED dar šiemet padidins palūkanų normą, lyginant su mėnesio pradžia, krito nuo 76 iki 15 procentų.
Pirmadienio ryte Didžiosios Britanijos valiuta tęsia kritimą - 9 val. Lietuvos laiku svaras kainavo 1,34 JAV dolerio. Referendumo rezultatai neigiamai paveikė ir euro kursą – penktadienį ir šiandien ryte euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo daugiau nei 3 proc. ir dabar nusistovėjo ties 1,10 dolerio už eurą lygmeniu.
Tuo tarpu saugia investicija laikomo aukso kaina penktadienį pakilo 4,7 proc., šįryt – dar 0,9 procento.
Baltijos šalių biržose laukiama korekcija. Penktadienį akcijų prekyba regione nevyko, todėl subjurusi investuotojų nuotaika turėtų pasireikšti šiandien. Išaugęs neapibrėžtumas rinkos dalyvius vers daugiau dėmesio sutelkti į globalius įvykius, atitinkamai koreliacija su pasaulio rinkomis turėtų pastebimai išaugti.
Panikos fone daugiausiai sandorių turėtų tekti likvidžiausių, cikliškų bendrovių akcijoms, tačiau netgi saugumo užuovėjomis laikomos akcijos greičiausiai neišvengs korekcijos.
Primename, kad šiais metais Baltijos šalių indeksai vis dar išlieka vieni iš geriausius rezultatus parodžiusių indeksų Europoje – OMXV +4,9 proc., OMXR +5,3 proc., OMXT +8,2 proc., OMXBB +8,8 procento.
