Nors šiandien JAV Centrinis bankas skelbs sprendimą dėl palūkanų normų (tikimybė, kad jos bus pakeltos yra lygi 0 proc.), tačiau rinkos dalyvių dėmesys sutelktas į Jungtinės Karalystės referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“).
Paskutinių apklausų duomenimis, pasisakančiųjų už išstojimą stovykla stabiliai dominuoja, tačiau kai kurie analitikai bando vesti istorinę paralelę su 2014 metais vykusiu Škotijos nepriklausomybės referendumu. Tada apklausos taip pat rodė nepriklausomybės šalininkų dominavimą, tačiau faktinis balsavimo rezultatas buvo priešingas.
Tuo tarpu lažybų kontoros tikimybę, kad nugalės išstojimo priešininkai šiuo metu vertina 58 procentais, nors dar prieš 3 savaites ji buvo vertinama 82 procentais.
Nepaisant geresnių nei tikėtasi JAV mažmeninės prekybos duomenų, šalies akcijų indeksų reikšmės leidosi žemyn ketvirtą dieną iš eilės (S&P 500 -0,18 proc., DOW JONES -0,33 proc.), o Azijos regiono biržos šįryt žaliuoja (NIKKEI 225 +0,38 proc., HANG SENG +0,26 procento.).
Kinijos bendrovių akcijos ir vėl nebuvo įtrauktos į bendrovės MSCI skaičiuojamus indeksus. Tai jau trečias toks indeksų sudarytojo sprendimas, nors šį kartą nemaža dalis rinkos dalyvių tikėjosi, kad Kinijos bendrovių akcijos pagaliau bus įtrauktos į MSCI indeksų sudėtį.
Pasak bendrovės MSCI pranešimo, Kinijos vyriausybė turi pasirūpinti, kad šalies akcijų „A rinka“ būtų labiau prieinama tarptautiniams investuotojams.
Nors šalies valdžia demonstruoja savo įsipareigojimą padaryti 6 trilijonų JAV dolerių vertės rinką labiau atvirą, tačiau investuotojai norėtų, kad jos prieinamumas būtų gerinamas dar labiau.
Šios naujienos akivaizdoje pagrindinis Kinijos akcijų indeksas SHANGHAI SE COMPOSITE rytinės prekybos sesijos metu buvo nusmukęs daugiau negu 1 proc., tačiau vėliau jo vertė atsistatė ir 9:30 val. Lietuvos laiku jis yra pakilęs apie 1,5 procento.
Rinkoje sklando gandai, kad akcijas aktyviai pirko valstybiniai fondai ir tai teigiamai paveikė jų kainas.
Obligacijos ir auksas brangsta.
Nerimas dėl „Brexit“ skatina investuotojus dar aktyviau nukreipti lėšas į saugiais laikomus aktyvus. Vakar 10 metų trukmės Vokietijos obligacijų palūkanų norma pirmą kartą istorijoje tapo neigiama (-0,03 proc.), o aukso kaina pasistiebė dar 0,3 proc. ir yra aukščiausia per pastarąsias 4 savaites – 1286 JAV dolerio už Trojos unciją.
Baltijos šalių biržose dar kartą atsilaikė prieš neigiamas pasaulines tendencijas (OMXV +0,13 proc., OMXR +0,39 proc., OMXT -0,02 procento. Didžiausią teigiamą poveikį indeksų reikšmėms turėjo brangusios „Latvijas Kugnieciba“ (+3,32 proc.), „Baltika“ (+3,59 proc.) ir „Klaipėdos naftos“ (+1,29 proc.) akcijos.
Pastarosios bendrovės akcijos be didesnės korekcijos, brangsta jau daugiau nei dvi savaites. Tam reikšmingą įtaką turi pirkėjų gretose matomas vienas užsienio tarpininkas, įprastai atstovaujantis stambius užsienio investuotojus.
Galima spėti, kad būtent Norvegijos Valstybinis pensijų fondas, įvykdęs suplanuotus įsigijimus Talino biržoje, aktyvesnių veiksmų ėmėsi ir Vilniaus biržoje.
Šiandien „Tallinna Vesi“ akcijų kaina turėtų koreguotis panašiu į dividendus (0,90 euro) dydžiu, nes akcijų pirkėjams teisė į juos nebepriklausys.
„Tallink Grupp“ akcininkai vakar vykusiame eiliniame akcininkų susirinkime pritarė siūlymui mokėti 0,02 euro dividendus ir 0,06 euro kapitalo mažinimo išmoką. Investuotojams norint užsitikrinti teisę į abi išmokas, paskutinė diena įsigyti bendrovės akcijų yra birželio 28-oji.
„Žemaitijos pieno“ neeilinis akcininkų susirinkimas vakar pritarė savo akcijų supirkimui. Ketinama iš viso supirkti iki 5,7 proc. akcijų, o konkrečią supirkimo kainą 0,29-0,90 euro intervale turės nustatyti bendrovės valdyba.
Ji taip pat įpareigota atlikti pirmojo pusmečio auditą ir iki rugsėjo 30 dienos sušaukti dar vieną akcininkų susirinkimą, kuriame būtų tvirtinamas 2016 metų pirmojo pusmečio pelno paskirstymas.
Tai galėtų reikšti, kad po 4 metų pertraukos bendrovė dalį sukaupto pelno planuoja skirti dividendams.
