Didžiausiu teigiamu kainos pokyčiu išsiskyrė sveikatos priežiūros paslaugų ir energetikos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis EURO STOXX 50 ir
S&P 500 indeksuose siekė atitinkamai +2,10 proc. ir +1,31 proc. bei +2,65 proc. ir +2,10 proc.).
Per paskutines dvi dienas „Brent“ rūšies nafta pabrango beveik 6 proc., o šįryt kirto 40 JAV dolerių už barelį ribą (WTI rūšies barelis šįryt kainuoja 38,11 JAV dolerio). Investuotojų Azijoje nuotaikos šįryt nevienodos (Japonijos NIKKEI 225 +0,22 proc., 09:45 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,85 proc.).
Per kovo mėnesį EUR/USD kursas ūgtelėjo 4,67 proc. ir balandį krypties nekeičia (šįryt 1 EUR: 1,145 USD). Per pirmąją balandžio savaitę JAV doleris daugiau negu 3 proc. atpigo ir Japonijos jenos atžvilgiu – šįryt USD/JPY kursas smukęs iki 2014 m. spalio žemumų (1 USD: 108,93 JPY). Jenos stiprėjimo nesustabdė Japonijos finansų ministerijos atstovo komentaras, kad, prireikus, valiutų rinkoje bus atliekamos būtinos intervencijos.
Vakar JAV dolerio vertė dar susvyravo paskelbus kovo viduryje vykusio Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) posėdžio ataskaitą.
Šioje nurodyta, kad dauguma susirinkimo dalyvių palaikė sprendimą palikti galioti 0,50 proc. siekiančią palūkanų normą, akcentuodami pasaulio mastu vykstančių ekonominių ir finansinių pokyčių neigiamą poveikį JAV ūkio plėtrai.
Šių dalyvių nuomone, toks sprendimas įprasmina FED priklausomumą nuo ekonominės informacijos, kuri apima ne tik vietos, bet ir užsienio ekonomines naujienas. Rinkos dalyvių vertinimu, FED šiais metais palūkanų normą kels vieną kartą gruodžio viduryje.
Šiandien popiet bus skelbiama kovo 10 d. vykusio Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susirinkimo ataskaita.
Primename, kad šiame posėdyje buvo sumažintos visos ECB nustatomos palūkanų normos (taikoma vienos nakties indėliams iki -0,40 proc.), o turto supirkimo programos mastas padidintas iki 80 mlrd. eurų per mėnesį (pradedant balandžiu).
Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje ECB vadovas Marijus Dragis išreiškė nuomonę, kad artimiausioje ateityje nesitikima palūkanų normas mažinti dar kartą, tačiau tai, kad apatinė riba jau pasiekta, netrukus paneigė EBC Vykdomosios valdybos narys Peter Praet.
Susirinkimo ataskaita gali atskleisti, kokius argumentus, diskutuodami neigiamų palūkanų klausimu, pabrėžė dauguma Valdančiosios tarybos narių. Baltijos šalių biržose indeksų kryptis apsisuko 180 laipsniu (OMXV +0,14 proc., OMXR +0,79 proc., OMXT +0,36 procento).
Tiesa, naujienų srautas, o drauge ir investuotojų aktyvumas, pastebimai sumenko – per visas biržas sudaryti tik 386 sandoriai, o apyvarta siekė 0,5 mln. eurų. Daugiausiai dėmesio vis dar tenka „Klaipėdos naftos“ (+0,47 proc.) akcijoms.
Rinkos dalyvių pozityvumą skatina planuojami išmokėti 0,046 euro dividendai, geras pirmojo ketvirčio krovos ir pajamų rezultatas bei bendrovės atstovų pasisakymai žiniasklaidoje apie ambicingus ateities planus.
Kita vertus, su nusivylimu sutiktas „Panevėžio statybos tresto“ (-0,54 proc.) valdybos siūlymas mokėti 0,016 euro dividendus (1,7 proc. pajamingumas).
Paėjusiais metais bendrovė mokėjo keturis kartus didesnius, 0,066 euro dividendus.
Po prekybos „Grigeo Grigiškės“ (0,00 proc.) valdyba paskelbė siūlymą mokėti 0,02 euro dividendus (1,9 proc. pajamingumas), t. y. tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
Kartu su siūlymu buvo paskelbta ir ne mažiau svarbi naujiena apie atnaujinamą dividendų politiką ir savų akcijų supirkimą.
Pranešime teigiama, kad, šiais metais įgyvendinus paskutinį didžiausių investicijų programos etapą, nuo kitų metų bus siūloma smarkiai padidinti išmokamų dividendų dydį.
Taip pat nuspręsta suformuoti 1 mln. eurų rezervą, siekiant supirkti iki 1,2 proc. savų akcijų. Tokie bendrovės planai yra labai sveikintini, tad šiandien nenustebintų gerokai išaugęs pirkėjų apetitas.
