Kita vertus, energetikos ir medžiagų sektorių vertė tokiu pat dydžiu susitraukė. Vis dėlto WTI rūšies naftos kaina, penktadienį smukusi beveik 2 proc., vakar atsitiesė (+1,19 proc.) ir šįryt auga dar smarkiau (+4,3 proc. – iki 41,5 JAV dolerio už barelį).
Pirmą kartą nuo sausio mėn. pabaigos WTI ir „Brent“ rūšies naftos kaina vėl susilygino.
JAV dolerio vertę matuojantis indeksas „U.S. Dollar Index“ vakar kilstelėjo 0,33 procento. Atslūgus paklausai, dvejų, penkerių ir dešimties metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas ūgtelėjo 0,04 proc. punkto (10 m. trukmės šįryt siekia 1,911 proc.). Prie tokių pokyčių, tikėtina, prisidėjo Federalinės rezervų sistemos (FED) pareigūnų komentarai dėl tolesnio palūkanų normalizavimo.
FED padalinio Atlantoje vadovas Denisas Lokhartas ir jo kolega San Franciske Džonas
Viljamsas išreiškė nuomonę, kad, atsižvelgiant į JAV ekonomikos demonstruojamą gyvybingumą, sprendimas vėl didinti palūkanų normą gali būti pagrįstas jau balandžio pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Rinkos dalyvių vertinimu, tokio sprendimo jau balandį tikimybė siekia 10 procentų.
Antradienio ekonominių rodiklių kalendorius užpildytas verslo pasitikėjimo informacija. Prognozuojama, kad gamybos ir paslaugų sektorių aktyvumas išaugo ir didžiosiose regiono ekonomikose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir visoje euro zonoje. Manoma, kad kovą sąlygos pastebimai pagerėjo ir JAV gamybos sektoriuje.
Investuotojų Azijoje nuotaikos šįryt nevienodos. Po laisvadienio į prekybą sugrįžusius Japonijos akcijų rinkos dalyvius, panašu, pradžiugino (NIKKEI 225 +1,94 proc.) toliau silpnėjanti Japonijos jena – USD/JPY kursas auga trečią dieną iš eilės (šįryt 1 USD: 112,15 JPY). Honkongo biržos, kurią šiandien aplankė Lietuvos premjeras A. Butkevičius, indekso Hang Seng“
reikšmė šiek tiek sumažėjo – 0,2 proc. (9:30 val. Lietuvos laiku).
Vilniaus biržoje, kuri pastaruoju metu negali pasidžiaugti aukščiausios šalie vadovybės dėmesiu, vakar investuotojai sutelkė dėmesį į net 7,69 proc. pabrangusias „Klaipėdos naftos“ akcijas (OMXV +0,17 proc., OMXT -0,75 procento), Optimizmo pliūpsnį nulėmė dvi geros naujienos. Pirmoji, kad bendrovės valdyba siūlo išmokėti ne 50 proc., o net 80 proc. praėjusių metų grynojo pelno dividendais (0,04632 euro už akciją).
Antroji, kad bendrovė pateikė paraišką „Nasdaq Vilnius“ biržai dėl jos akcijų įtraukimo į Oficialųjį Baltijos prekybos sąrašą. Toks žingsnis neabejotinai padidins bendrovės skaidrumą ir pagerins jos žinomumą, ypač tarp užsienio investuotojų.
Kita vertus, bendrovės akcijoms esant Oficialiajame sąraše, atsiveria galimybės į jas investuoti tiems investuotojams, kurie savo investiciniuose portfeliuose dėl teisinių priežasčių gali turėti tik Oficialiojo sąrašo akcijų.
Šiek tiek nustumtos į antrąjį planą, Šiaulių banko (-0,30 proc.) akcijos pigo. Panašu, kad po staigaus kainos ralio, kurio metu jos brango virš 10 proc., atsiranda vis daugiau pardavėjų nusprendusių realizuoti greitą uždarbį. Išlieka investuotojų susidomėjimas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (+0,46 proc.) ir TEO LT (-0,99 proc.) akcijomis.
Primename, kad ESO valdyba siūlo mokėti tarpinius 0,0342 euro dividendus už praėjusių metų antrąjį pusmetį, o TEO LT siūlymo dar nepaskelbė, tačiau prognozuojame, kad dividendų dydis galėtų būti panašus kaip ir praėjusiais metais – 0,068 euro už akciją. Bendrovė audituotą ataskaitą planuoja paskelbti balandžio 1 dieną.
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 4,2 metų terminui pasiskolino 20 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 88,17 mln. eurų sumai, taiga paklausa viršijo pasiūlą 4,409 karto. 2015 metų gegužės mėnesį išleista emisija buvo papildyta vienuoliktą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 290 mln. eurų.
Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,312 proc., taigi buvo 0,148 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis šių metų vasario 22 dieną vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.
