Labiausiai atpigo finansų ir energetikos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis EURO STOXX 50 indekse siekė -1,47 proc. ir -1,4 proc. atitinkamai).
Kiek santūresni, bet irgi atsargūs vakar buvo ir investuotojai kitapus Atlanto (S&P 500 -0,18 proc., DOW JONES +0,13 proc.). Trečiadienis apniukęs ir Azijos akcijų rinkoje (Japonijos NIKKEI 225 -0,83 proc., 09:40 Lietuvos laiku Honkongo HANG SENG -0,13 proc.).
Rinkos dalyvių dėmesys sutelktas į šiandien vakare skelbsimą Federalinės rezervų sistemos (FED) sprendimą dėl pinigų politikos. Beveik 96 proc. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklaustų ekonomistų laikosi nuomonės, kad palūkanų norma šįkart didinama nebus ir tokio sprendimo tikisi anksčiausiai birželį.
Manoma, kad FED teks kiek pakoreguoti praėjusių metų gruodį pristatytą pinigų politikos
normalizavimo planą, kuriuo vadovaujantis bazinę palūkanų normą ketinta kelti 4 kartus ir šiais, ir 2017 metais.
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – daug svarbios informacijos iš JAV.
Be būsto rinkos (išduoti statybos leidimai ir pradėti statyti būstai) ir pramonės (produkcijos mastas ir pajėgumų panaudojimas) rodiklių, bus skelbiamas ir vasario mėnesio infliacijos įvertis.
Prognozuojama, kad antrąjį metų mėnesį vartojimo kainos JAV smuktelėjo 0,2 proc., o palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai augo 0,9 proc. (sausį +1,4 proc.).
Tiesa, manoma, kad bazinė infliacija, kurią skaičiuojant nevertinamos energijos išteklių ir maisto produktų kainos, išliko 2,2 procento. Šiandien FED paskelbs ir naujas ekonominių
rodiklių – BVP, nedarbo ir infliacijos – prognozes.
Baltijos šalių biržose vakar pasiekta rekordinė šių metų dienos apyvarta (16 mln. eurų), o indeksų
reikšmės atkartojo nuotaikas Vakarų Europoje (OMXV -0,64 proc., OMXR -0,69 proc., OMXT -0,21 procento).
Dienos akcentas buvo jau po prekybos įvykdytas milžiniškas 13 mln. eurų tiesioginis sandoris „Tallink Grupp“ (-0,65 proc.) akcijomis, kurio metu perleista 2,7 proc. bendrovės akcijų, už vieną mokant po 0,74 euro arba 20 proc. mažesnę kainą nei paskutinio sandorio centrinėje rinkoje.
Šio sandorio išskirtinį dydį galėtų puikiai iliustruoti statistika – nuo sausio mėnesio iki kovo 14 dienos bendra „Tallink Grupp“ apyvarta biržoje siekė tik 9,3 mln. eurų.
Dėl labai diversifikuotos akcininkų struktūros lieka tik spėlioti, ar tai buvo vidinis akcijų
perleidimas tarp susijusių asmenų, ar kažkas iš tiesų pardavė akcijas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Sandorio laiko (16 val. 25 min.) rodo, kad jame galėjo dalyvauti JAV investuotojai, tačiau gerokai mažesnė nei rinkos kaina verčia manyti, kad tai galėjo būti sandoris tarp susijusių asmenų.
Vilniaus biržoje į lyderio poziciją įsiveržė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (-0,12 proc.) akcijos,
kuriomis sudaryti du tiesioginiai sandoriai. Susidomėjimas taip pat neslūgsta „Šiaulių banko“ (+0,62 proc.) akcijoms, kurių kaina eilinį kartą (14 iš 16 paskutinių prekybos sesijų) dar labiau ūgtelėjo.
Šiemet beveik 10 proc. brangusios akcijos vis dar atrodo patraukliai Europos kontekste.
„Šiaulių banko“ kainos ir buhalterinės vertės santykis tesiekia 0,75, o didžiausių Europos bankų vidurkis yra 0,83, nepaisant to, kad „STOXX Europe 600 banks“ indeksas nuo metų pradžios yra smukęs net 14 procentų.
