Kita vertus, naftos kainai vakar pasistiebus daugiau negu 5 proc. („Brent“ rūšies – iki 40,84 JAV dolerio už barelį), pabrango energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis +0,33 proc.). Pastarasis sektorius didžiausiu teigiamu pokyčiu išsiskyrė ir kitapus Atlanto (S&P 500 +0,09 proc., sektoriaus pokytis +2,36 proc.).
Iki Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdžio ketvirtadienį, kur, neabejojama, bus paskelbta apie papildomą regiono ekonomikos skatinimą, investuotojai, tikėtina, išliks atsargūs.
Šį rytą paskelbta Kinijos užsienio prekybos informacija vėl prasilenkė su lūkesčiais. Antrąjį metų mėnesį (palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai) Azijos milžinės eksporto mastas (JAV doleriais) smuko 25,4 proc. – labiausiai nuo pat 2009- ųjų gegužės (laukta -14,5 proc.).
Vidaus vartojimo trapumą patvirtino ir šešioliktą mėnesį iš eilės susitraukęs importo
mastas (vasarį -13,8 proc., tikėtasi -12 proc.).
Tiesa, manoma, kad suprastėjusius užsienio prekybos rodiklius bent iš dalies lėmė antrąją vasario savaitę Kinijoje minėti Naujieji metai.
Prastokos ekonominės informacijos sukeltas Kinijos investuotojų nerimas, panašu, prasisklaidė (09:45 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE +0,14 proc.). Šį rytą taip pat paaiškėjo, kad praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį (perskaičiavus į metų tempą) Japonijos (NIKKEI 225 -0,76 proc.) ekonomika susitraukė 1,1 proc., t.y. kiek lėčiau, negu buvo skelbta anksčiau (-1,4 proc.).
Baltijos šalių biržose sklandant dividendų lūkesčiams investuotojų aktyvumas neblėsta – sudaryta daugiau negu 600 sandorių (šių metų vidurkis – 450 sandorių per dieną), o Vilniaus biržos indekso reikšmė priartėjo prie psichologiškai svarbios 500 punktų ribos (OMXV +0,55 proc., OMXT -0,42 procento).
Šįkart pagal aktyvumą visas Estijos bendroves nukarūnavo „Šiaulių bankas“ (+1,28 proc.) – sandoriai banko akcijomis sudarė net penktadalį visos regiono biržų apyvartos.
Primename, kad jau rytoj bankas skelbs eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkę, kurioje dėmesys turėtų krypti į pelno paskirstymo projektą. Praėjusiais metais buvo mokami simboliniai 0,000725 euro dividendai už akciją, taip pat padidintas įstatinis kapitalas išleidus nemokamas akcijas – už 1000 turimų akcijų buvo skirta 86 naujos akcijos.
Banko grupei padvigubinus pelną, šįkart rinkoje yra tikimasi didesnių dividendų arba naujų nemokamų akcijų dar palankesniu santykiu.
„Lietuvos energijos gamyba“ pranešė neplanuojanti mokėti dividendų už 2015 metų antrąjį pusmetį. Ši žinia investuotojus, jau spėjusius priprasti prie energetikos bendrovių dosnumo, turėtų nuvilti, tad šiandien galima laukti bendrovės akcijų kainos smuktelėjimo. Kita vertus, praėjusiais metais milžiniškais tarpiniais dividendais nustebinusios „Amber Grid“ (+4,76 proc.) akcijos išsiskyrė ypač dideliu kainos šuoliu.
Nemaža dalis rinkos dalyvių tikisi, kad bendrovė ir vėl galėtų išmokėti didelius dividendus, tačiau įvertinus tai, kad praėjusį pusmetį jie buvo mokami ne iš grynojo pelno, o iš sukaupto rezervo, investuotojai turėtų dar kartą pasverti savo lūkesčius ir būti atsargesni.
„INVL Baltic Real Estate“ vakar baigė platinti naujų akcijų emisiją. Iš viso buvo pritraukta 9 mln. eurų, o daugiau kaip du trečdalius akcijų įsigijo pagrindinė akcininkė – „Invalda INVL“. Iš viso esami bendrovės akcininkai įsigijo naujų įmonės akcijų už 6,371 mln. eurų, nauji mažmeniniai investuotojai – už 1,987 mln. eurų, o profesionalūs investuotojai – už 651,8
tūkst. eurų.
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 5,5 metų terminui pasiskolino 20 mln. eurų.
Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 51,675 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 2,58 karto. 2014 metų rugpjūčio mėnesį išleista emisija buvo papildyta tryliktą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 250 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,572 proc., taigi buvo 0,147 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis šių metų vasario 15 dieną vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.
