Viena vertus, naujų darbo vietų kūrimas gerokai viršijo lūkesčius – jų per mėnesį sukurta
242 tūkst. (analitikai prognozavo 190 tūkst.), o nedarbo lygis išsilaikė ties 4,9 proc., tačiau atidžiai stebimas kitas rodiklis – valandinis darbo užmokestis, per mėnesį sumažėjo trimis centais, atitinkamai metinis augimas sudarė 2,2 proc. (analitikai prognozavo 2,5 procento).
Tokių darbo rinkos rodiklių fone JAV akcijų rinkos šiek tiek pasistiebė („S&P 500“ +0,33 proc., NASDAQ +0,20 procento). Neabejotinai prie indeksų kilimo prisidėjo ir pastebimai pabrangusi nafta – WTI rūšies barelio kaina penktadienį pakilo beveik 4 proc. – iki 35,92 JAV dolerio.
Naftos ralis tęsiasi ir šįryt – WTI rūšies barelis (8:30 val. Lietuvos laiku) jau kainuoja 36,50 JAV dolerio, o „Brent“ – 39,50 JAV dolerio, o tai yra daugiausiai nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio pabaigos.
Penktadienį pastebimai pasistiebusios Europos akcijų rinkos („Stoxx Europe 600“ +0,70 proc., „FTSE 100“ +1,13 proc.) šįryt, žvelgiant į ateities sandorių pokyčius, greičiausiai atsidarys 0,2-0,3 proc. žemiau.
Investuotojų nenudžiugino šįryt paskelbtas Vokietijos gamybos įmonių užsakymų rodiklis, kurio reikšmė susitraukė 0,1 procento. Penktadienį JAV dolerio atžvilgiu pastebimai pabrangęs euras, rinkos dalyviams belaukiant Europos Centrinio banko sprendimo, šią savaitę pradeda judėdamas priešinga kryptimi ir (9:30 val. 1 euras – 1,097 JAV dolerio).
Baltijos šalių biržose metinių rezultatų ir dividendų lūkesčių įžiebtas aktyvumas neišblėso ir
penktadienį, tiesa indeksų reikšmės jau judėjo priešingomis kryptimis (OMXV +0,67 proc., OMXT -0,26 proc., OMXBB +0,19 procento).
Bendra apyvarta viršijo 1 mln. eurų, o tarp aktyviausiai prekiautų Estijos bendrovių flagmanų „Tallink Grupp“ (-0,11 proc.), „Olympic Entertainment Group“ (0,00 proc.) ir „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-1,32 proc.) įsimaišė ir lietuviškasis „Šiaulių bankas“ (+1,62 proc.), kurio akcijomis buvo sudaryta beveik šeštadalis visų sandorių.
Gerokai išaugusi paklausa siejama su ypač sėkmingais praėjusiais finansiniais metais, kuriais grupė sugebėjo uždirbti dvigubai daugiau pelno (23,8 mln. eurų).
Jau šį trečiadienį bankas turėtų paskelbti akcininkų susirinkimo darbotvarkę su pelno paskirstymo siūlymu, atitinkamai paaiškės, ar dividendai bus išmokami pinigine forma, ar tradiciškai – banko akcijomis.
„Energijos skirstymo operatorius“ (+0,57 proc.) pasiūlė akcininkams mokėti 0,0342 euro dividendus
už praėjusių metų antrąjį pusmetį. Primename, kad LESTO ir ‚Lietuvos dujos“ pernai mokėjo tarpinius dividendus, kurie atitinkamai buvo 0,036 ir 0,0365 euro.
Įvertinus dabar siūlomus dividendus ir išmokėtus už pirmąjį pusmetį, dividendų pajamingumas siekia apie 8 proc. ir tarp Lietuvos energetikos bendrovių yra panašus kaip ir praėjusiais metais.
„Klaipėdos nafta“ (+0,51 proc.) ir toliau maloniai stebina augančiais naftos produktų krovos ir SGD
išdujinimo kiekiais.
Palyginus su praėjusių metų vasariu perkrauta 44,9 proc. daugiau naftos, o SGD išdujinimas išaugo net 4,5 karto. Vis dėlto pajamos taip sparčiai neaugo – iš naftos terminalo veiklos gauta 3,5 mln. eurų arba 6,1 proc. daugiau, o iš SGD terminalo – 5,9 mln. eurų arba 9,3 proc. daugiau pajamų nei pernai.
Visos bendrovės vasario pajamos buvo 7,9 proc. didesnės, o per sausį vasarį – 10,8 proc. didesnės negu pernai.
