Jį iš dalies sąlygojo prastesni nei tikėtasi JAV ekonomikos rodikliai, ir nesustabdė smarkiai pabrangusi nafta – WTI rūšies juodojo aukso barelio kaina vakar kilo 2,96 procento,
kilimas tęsiasi ir šiandien.
Kiek kitokios nuotaikos buvo Vakarų Europoje, kur didžioji dalis indeksų kilo (STOXX EUROPE 600 +0,72 proc., FTSE 100 +0,02 proc., CAC 40 +0,90 procento). Bendrame kontekste šiek tiek išsiskyrė Vokietijos DAX (-0,19 procento). Šįryt ateities sandorių kainos pranašauja, kad regiono biržos atsidarys švelniai neigiamoje teritorijoje.
Euro zonos vartotojų kainų indeksas vasario mėnesį netikėtai susitraukė 0,2 proc. Tai reiškia, kad
sausio mėnesį buvusią trapią 0,3 procento infliaciją pakeitė ekonomiką ypač neigiamai veikianti defliacija.
Visa tai sustiprino rinkos dalyvių lūkesčius, kad jau kitą savaitę įvyksiančiame posėdyje Europos Centrinis bankas ECB) imsis ryžtingų priemonių. Šias nuotaikas dar labiau sustiprino ECB valdybos nario Fransua Vilerojaus komentaras, kuriame jis pripažino, kad šiuo metu Europa yra defliacijos zonoje, ir kad ECB turės priimti atitinkamus sprendimus dėl adekvačių veiksmų įgyvendinimo.
Šių įvykių fone euro kaina JAV dolerio atžvilgiu vakar smuko daugiau negu 0,5 proc., o šįryt laikosi daugmaž stabiliai ties 1,0865 lygmeniu.
Baltijos šalių biržose investuotojai vertino metinius bendrovių veiklos rezultatus (OMXV -0,11 proc., OMXR +0,18 proc., OMXT +0,08 procento). Vienas iš labiausiai pagerinusių savo rezultatą buvo „Šiaulių bankas“ (+1,00 proc.). Banko grupė uždirbo 23,8 mln. eurų grynojo pelno arba 2 kartus daugiau nei užpernai.
Pranešime spaudai Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sakė tikintis, kad praėjusių metų aktyvi plėtra įsigyjant dvi bendrovės padėjo tvirtą pagrindą tolesnei tvariai ir atsakingai banko veiklai. Tarp daugiausiai brangusių akcijų taip pat buvo „Linas Agro Group“ (+1,68 proc.). Antrąjį finansinių metų ketvirtį grupė sužibėjo pajamas padidindama 21,2 proc. – iki 217,5 mln. eurų ir uždirbdama 3,6 mln. eurų grynojo pelno (2014-2015 m. buvo patirtas 0,15 mln. eurų nuostolis).
Ataskaitoje teigiama, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios pajamų augimą, buvo padidėjusios prekybos grūdais ir žaliavomis pašarams apimtys bei atsigavę prekių ir paslaugų žemdirbiams pardavimai.
„Grigeo Grigiškių“ (0,00 proc.) veiklos rezultatas investuotojų sutiktas neutraliai. Nors grupės
pajamos ketvirtąjį ketvirtį ūgtelėjo 5,7 proc. – iki 25 mln. eurų, tačiau grynojo pelno gauta 1,9 mln. eurų arba 1,1 proc. mažiau, kai per visus praėjusius metus grupė uždirbo 7,9 mln. eurų, t. y. 14,7 proc. daugiau nei užpernai.
Pasak bendrovės prezidento G. Pangonio, „Grigeo Grigiškės“ pernai pasiekė užsibrėžtus pelningumo rodiklius, tačiau iki pardavimo tikslo šiek tiek pritrūko – grupė pasiekė 103,3 mln. eurų apyvartą t. y. 4 proc. didesnę nei 2014 metais. Nepaisant gero ketvirtojo ketvirčio, praėjusiais metais „Apranga“ (+0,39 proc.) neįvykdė savo 2015 metų tikslų – grupės grynasis pelnas smuko 6,9 proc. – iki 10,4 mln. eurų.
Vis dėlto ketvirtąjį ketvirtį įvyko pastebimas lūžis. Grynojo pelno buvo gauta 3,55 mln. eurų arba 17,8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2014-aisiais. Pasak bendrovės vadovo R. Pervenecko ketvirtąjį metų ketvirtį pavyko pasiekti labai aukštus apyvartos ir pelningumo rodiklius, tačiau to nepakako, kad pasiektų visiems metams suplanuotus rodiklius.
Taip pat jis paminėjo, kad dėl „Aprangos“ dividendų dydžio spręsakcininkai, tačiau valdybos nuomonė dėl jų mokėjimo visada buvo stabili. Primename, kad praėjusiais metais
akcininkams buvo mokama 0,13 euro už akciją dividendai.
