FED vadovė paantrino centrinio banko viceprezidento Stenlio Fišerio vasario pradžioje išsakytoms mintims – įvertinus, pavyzdžiui, smukusias akcijų kainas ir tolesnį JAV dolerio stiprėjimą, JAV finansinės sąlygos tapo griežtesnės ir šie pokyčiai, jei pasirodytų ilgalaikiai, galėtų neigiamai paveikti šalies ūkio raidą ir darbo rinką.
Kita vertus, FED vadovės pranešime akcentuota ir tai, jog žemos ilgo laikotarpio palūkanos ir naftos kainos ekonomiką veikia skatinamai. Nepamiršta pabrėžti, kad sprendimus dėl pinigų politikos lemia ekonominė informacija – pirmiausia tai, kaip FED sekasi įgyvendinti pilno užimtumo ir kainų stabilumo tikslus. Anot FED vadovės, nors pinigų politikos sprendimai nėra iš anksto suplanuoti, atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) narių vertinimu, laipsniškas pinigų politikos normalizavimas leis išlaikyti nuosaikų ekonomikos augimo tempą artimiausiais metais.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar kiek smuktelėjo (S&P 500 -0,02 proc., DOW JONES -0,62 proc.).
Išaugus paklausai, JAV iždo obligacijų pajamingumas sumenko (10 m. trukmės – iki 1,6681 proc.). JAV dolerio tarptautinę vertę matuojantis indeksas „U.S. Dollar Index“ sumažėjo 0,20 proc., o dienos metu žemyn judėjęs EUR/USD kursas vakarop visiškai atsitiesė (dienos pokytis -0,02 proc. – iki 1,1292 JAV dolerio už eurą). FED vadovės pranešimas nepakeitė rinkos dalyvių nuomonės – atsižvelgiant į FED bazinių palūkanų ateities sandorių vertę, tikimybė, kad palūkanų norma bus didinama šiais metais (paskutiniame FOMC posėdyje gruodį), laikosi žemiau 30 procentų.
Šįryt neigiamos ateities sandorių vertės rodo, kad vakar beveik 2 proc. ūgtelėję Senojo žemyno akcijų indeksai ketvirtadienį gali pakeisti kryptį. Prie atostogaujančių investuotojų Kinijoje šiandien prisijungs ir japonai (minima Valstybės įkūrimo diena). Honkongo HANG SENG indeksas šįryt krenta beveik 4 procentus.
Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės beveik nekito (OMXV +0,15 proc., OMXT -0,05 proc., OMXBB +0,05 procento). Po prekybos „Vilkyškių pieninė“ (+1,19 proc.) pranešė sausį gavusi 4,7 mln. eurų pajamų, arba 32 proc. mažiau nei pernai. Primename, kad per 2015 metus bendrovė gavo 84,4 mln. eurų pajamų, arba 23 proc. mažiau nei 2014 metais, tad šių metų pradžia atrodo gana silpnai. Bendrovė apyvartos sumažėjimą aiškina produktų kainų kritimu eksporto rinkose, o tam didžiausią įtaką turėjo pasaulinis pieno produktų kainų sumažėjimas.
„Tallinna Kaubamaja“ (-1,49 proc.) pranešė ketvirtąjį ketvirtį gavusi 152,9 mln. eurų pajamų, arba 5,1 proc. daugiau nei užpernai. Pelnas prieš mokesčius didėjo 8,6 proc. – iki 10,6 mln. eurų. 2015 metų pajamos buvo 555,4 mln. eurų arba 3,8 proc. didesnės, o pelno prieš mokesčius uždirbta 26 mln., t. y. 15,4 proc. daugiau nei užpernai.
Tuo tarpu praėjusių metų paskutinis ketvirtis Estijos statybų bendrovėms nebuvo toks sėkmingas. „Nordecon“ (+0,91 proc.) pajamos sumažėjo 20,8 proc. – iki 32 mln. eurų ir buvo patirtas 2,1 mln. eurų grynasis nuostolis.
„Merko Ehitus“ (-1,27 proc.) ketvirto ketvirčio pajamos sumažėjo 5,2 proc., tačiau bendrovės veikla išliko pelninga – uždirbta 4,4 mln. eurų grynojo pelno t.y. 7,3 proc. mažiau nei 2014-aisias.
