EUR/USD kursas šoktelėjo 1,7 proc. – iki 1,1105 JAV dolerio už eurą. Federalinės rezervų sistemos (FED) padalinio Niujorke vadovas Viljamas Dudlis išreiškė nuomonę, kad finansinės sąlygos šalyje šiuo metu gerokai griežtesnės palyginti su praėjusių metų gruodžiu, kai FED priėmė sprendimą pakelti bazinę palūkanų normą, ir, jeigu situacija išliks panaši, artimiausiame susirinkime (kovą) į tai turės būti atsižvelgta.
Prie susvyravusios JAV dolerio vertės prisidėjo ir lūkesčių nepavijusi makroekonominė informacija. ISM tyrimų instituto vertinimu, plėtros JAV paslaugų sektoriuje tempas sausį buvo žemiausias per pastaruosius dvejus metus – paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo iki 53,5 punkto (gruodį 55,8, laukta 55,1 punkto).
Atpigus JAV doleriui, šia valiuta įkainotos žaliavos, pirmiausia nafta, tapo patrauklesnės investuotojams.
Juodojo aukso (WTI rūšies) kaina, reaguodama į JAV dolerio vertės svyravimus, šoktelėjo 8 proc. (iki 32,28 USD/b.). Prie kainos korekcijos prisidėjo ir Venesuelos naftos ministro komentaras, kad OPEC narės Irakas, Alžyras, Nigerija ir Ekvadoras sutiktų dalyvauti susitikime su organizacijai taip pat priklausančiomis Venesuela ir Iranu bei nepriklausomomis tiekėjomis Rusija ir Omanu – kad būtų pasiektas susitarimas dėl stabilumo naftos rinkoje atkūrimo.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar atsitiesė (S&P 500 +0,50 proc., DOW JONES +1,13 proc.), ir energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos buvo nepaneigiamos lyderės (sektoriaus pokytis indeksuose +3,96 ir +4,67 proc. atitinkamai).
Pragiedruliai JAV akcijų rinkoje ir iš Azijos sklindantis optimizmas (09:25 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,53 proc., Honkongo HANG SENG +1,49 proc.) šiandien, tikėtina, įkvėps ir Senojo žemyno investuotojus. Į posėdį šią popietę renkasi Anglijos centrinio banko pinigų politikos komitetas.
Neabejojama, kad 2009 m. kovą iki 0,50 proc. sumažinta bazinė palūkanų norma liks galioti, o 375 mlrd. svarų sterlingų turto supirkimo programa bus tęsiama toliau. Drauge su sprendimu dėl pinigų politikos bus skelbiama ir nauja Infliacijos ataskaita (angl. Inflation Report). Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 0,2 proc. siekianti vartojimo kainų infliacija.
Anglijos centrinio banko nustatytas tikslinis infliacijos lygis – 2 procentai. Baltijos šalių biržos ir toliau išlieka atsparios neigiamoms pasaulio rinkų nuotaikoms (OMXV +0,42 proc., OMXT +0,61 proc., OMXBB +0,48 procento). Daugiausiai rinkos dalyvių dėmesio teko rinkos flagmanui – bendrovei „Tallink Grupp“ (+1,40 proc.), kurios akcijų kaina, nepaisant įsivyravusio globalaus pesimizmo rinkose, vakar pasiekė 2014 metų vasario mėnesį matytą lygį.
Bendrovė pranešė, kad per sausio mėnesį keleivių buvo pervežta 3,3 proc., o krovinių ir keleivių transporto atitinkamai 3,2 proc. ir 1,1 proc. daugiau nei pernai. Labiausiai keleivių srautas augo pelningiausiame Talino-Helsinkio maršrute (augimas 6,6 proc.). Jame bendrovė šių metų pirmąjį pusmetį planuoja paleisti dar vieną laivą, kuris iki šiol buvo išnuomotas.
Toks žingsnis turėtų padidinti rinkos dalį ir keleivių srautus, tačiau kainuos apie 15 mln. eurų per metus dėl prarastų nuomos pajamų. Taip pat primename, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį bendrovė pardavė vieną iš savo turėtų laivų, o tai 2015 metų veiklos pelną sumažins apie 7,6 mln. eurų. „Klaipėdos nafta“ toliau džiugina savo veiklos rezultatais.
Šįryt bendrovė paskelbė, kad sausio mėnesio naftos produktų krova, palyginti su praėjusių metų sausiu, išaugo 25,4 proc., o SGD išdujinimo apimtys – 112,1 procento.
Atitinkamai pajamos iš naftos terminalo veikos padidėjo 31,4 proc., iš SGD terminalo veiklos – 9,3 proc., o bendrai – 17,6 proc. ir sudarė 10,7 mln. eurų.
Nuo metų pradžios, kai bendrovė pranešė apie ketinimus pasitvirtinti dividendų politiką, numatančią dividendams skirti ne mažiau kaip 50 proc. metinio grynojo pelno, akcijų kaina yra pakilusi 3 procentais. Primename, kad praėjusių metų finansinę informaciją bendrovė planuoja paskelbti vasario 29 dieną.
