Didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis S&P 500 indekse -3,11 proc., WTI rūšies nafta -4,56 proc. – iki 39,94 JAV dolerio už barelį).
Investuotojai taip pat vertino Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Dženet Jelen vakar Vašingtono ekonomikos klube skaitytą pranešimą apie ekonomikos perspektyvas ir pinigų politiką.
FED vadovės teigimu, ekonominė ir finansinė informacija, surinkta nuo spalio mėnesį vykusio FED atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) susirinkimo, atitiko FOMC narių lūkesčius dėl nuoseklaus sąlygų darbo rinkoje gerėjimo, o tai sustiprina tikėjimą, kad ir metinė infliacija vidutiniu laikotarpiu pasieks tikslinį 2 proc. lygį.
Be to, priminta, kad pernelyg uždelsta pinigų politikos normalizavimo (palūkanų normos didinimo) pradžia ateityje gali lemti palyginti staigaus finansinių sąlygų griežtinimo būtinybę.
Netikėtas paskesnis palūkanų normos didinimas, anot FED vadovės, gali sukelti neramumus finansų rinkose ir, neatmestina, sukelti ekonomikos nuosmukį.
Tai, kad gruodžio viduryje vyksiančiame FOMC posėdyje bus priimtas sprendimas kelti bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto (iki 0,50 proc.), ir rinkos dalyvių, ir ekonomistų vertinimu, yra pagrindinis scenarijus.
Tokio sprendimo, remiantis FED bazinės palūkanų normos ateities sandorių verte, tikimybė siekia 74 procentus. Gruodį sulaukti palūkanų normos didinimo tikisi ir daugiau negu 80 proc. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklaustų ekonomistų. Kaip įprasta, FED vadovė nepamiršo pabrėžti, kad sprendimus dėl pokyčių pinigų politikoje lemia JAV makroekonominė informacija.
Vakar paskelbta FED ataskaita apie ūkio būklę (angl. Beige Book) patvirtino, kad didžiojoje dalyje šalies regionų ir ūkio sektorių tęsėsi vidutinio tempo plėtra.
Nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ paskelbta užimtųjų pokyčio prognozė pralenkė ir drąsiausius lūkesčius (lapkritį 217 tūkst., laukta 190 tūkst.). Šiandien JAV ekonominių rodiklių kalendorius išliks apypilnis – bus skelbiama savaitinė informacija apie naujas bedarbių paraiškas (prognozuojama 269 tūkst.) ir gamyklų užsakymus spalį (+1,4 proc.) bei ISM paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis (lapkritį 58 punktai).
Šiandien investuotojų dėmesys bus sutelktas į Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdį. Neabejojama, kad pinigų politikos skatinamoji pozicija bus išplėsta, modifikuojant plataus masto turto supirkimo programos parametrus (dydį, struktūrą ir įgyvendinimo trukmę) ir dar mažinant vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą. Vakar paskelbta, kad, išankstiniu vertinimu, vartotojų kainų metinė infliacija euro zonoje lapkritį stabtelėjo (0,1 proc., nors laukta 0,2 proc.), o tai, manoma, tik sustiprins ECB prezidento pasiryžimą veikti.
Kad Marijaus Draghio parinktos priemonės kovoti su nepalankia kainų dinamika ir vėl pranoks investuotojų viltis, rodo ir per paskutinį mėnesį smarkiai pasistiebę infliacijos lūkesčiai.
Rinkos dalyvių vertinimu, metinė infliacija regione po 5 metų sieks 1,7899 proc. ir tokio lygio išliks dar penkerius metus.
Reikšmingas pokytis, turint omenyje tai, kad dar rugsėjo 30 dieną išankstinio infliacijos apsikeitimo sandorio palūkanos siekė 1,56 procento. Vakar smuktelėję pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai (EURO STOXX -0,32 proc., Vokietijos DAX -0,63 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,18 proc.) ir šiandien, remiantis ateities sandorių verte, krypties neturėtų pakeisti.
Spaudimą prieš ECB posėdį „jaučia“ ir euras – EUR/USD kursas (vakar -0,17 proc.) šįryt krito ir laikosi žemiau 1,06 JAV dolerio už eurą ribos (1 EUR: 1,0586 USD). Baltijos šalių akcijų biržose brangusių ir pigusių akcijų skaičius buvo apylygis (OMXV +0,03 proc., OMXT +0,09 proc., OMX BB -0,03 procento).
Didžiausia buvo „Ventspils nafta“ (232 tūkst. eurų) akcijų apyvarta, o aktyviausiai prekiauta „Tallinnk Group“ (-0,72 proc., 43 sandoriai) akcijomis. „Ventspils nafta“ akcininkai trečiadienį pritarė bendrovės akcijų išbraukimui iš Rygos biržos Oficialiojo prekybos sąrašo.
Vilniuje investuotojai aktyviai pirko energetikos sektoriaus bendrovių akcijas. „Amber Grid“ (+3,60 proc.) ir „Lietuvos dujos“ (+3,89 proc.) brango daugiausiai, nedaug atsiliko ir LESTO (+2,15 procento). Rytoj pastarųjų dviejų bendrovių prekyba biržoje bus sustabdyta dėl vyksiančių akcininkų susirinkimų, kuriuose ketinama priimti sprendimą dėl jų sujungimo į vieną bendrovę – „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO).
Primename, kad pagal reorganizavimo projektą viena LESTO akcija bus pakeista į 1,09206846 ESO akcijos, o viena „Lietuvos dujų akcija“ – į 0,80871354 ESO akcijos. Įvertinant šiuos santykius, reikia pastebėti, kad LESTO akcija rinkoje yra maždaug 5 procentais nuvertinta „Lietuvos dujų“ akcijos atžvilgiu.
Baltijos bendrovių investuotojo kalendorius svarbesnių naujienų nežada, nebent lapkričio mėnesio pervežimo statistiką paskelbtų „Tallinnk Group“. Šiandien baigiasi „INVL Baltic Real Estate“ savanoriškas oficialus siūlymas supirkti akcijas.
Pagrindinis bendrovės akcininkas“ Invalda INVL“ pasisiūlė supirkti iki 3,5 mln. akcijų, tačiau vakar dienos duomenimis mažumos akcininkai tepasiūlė pardavimui 10,5 tūkst. akcijų.
