Prasti didžiausios pasaulyje žaliavų vartotojos duomenys apkartino ir investuotojų Senajame žemyne ūpą (EURO STOXX -0,28 proc., Vokietijos DAX -0,24 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,32 proc.). Labiausiai atpigo energetikos ir medžiagų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis EURO STOXX indekse atitinkamai -0,85 proc. ir -0,82 proc.).

Kita vertus, pačios euro zonos makroekonominei informacijai pavyko viršyti lūkesčius. Penktadienį paaiškėjo, kad Europos Komisijos apskaičiuojamas bendrasis verslo ir vartotojų pasitikėjimo ekonomika rodiklis lapkritį siekė 106,1 punkto – taigi kilstelėjo į pastarųjų ketverių metų aukštumas.

Sutrumpinta prekybos sesija akcijų rinkoje kitapus Atlanto baigėsi nežymiais, tačiau nevienodos krypties indeksų pokyčiais (S&P 500 +0,06 proc., DOW JONES -0,08 proc., NASDAQ +0,22 proc.).
Žemyn vėl suktelėjusi naftos kaina drauge nusitempė ir energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas (sektoriaus pokytis S&P 500 indekse -0,68 proc.). Penktadienį „Brent“ rūšies nafta smuko žemiau 45, WTI rūšies – žemiau 42 JAV dolerių už barelį, o nuo metų pradžios yra atpigusios atitinkamai 23 ir 15 procentų.

Atšaukus tarptautines ekonomines sankcijas rinką jau kitais metais, tikimasi, papildysiančio Irano naftos ministro vertinimu, gruodžio 4 d. į pusmetinį posėdį besirenkanti Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. OPEC) sprendimo keisti dabar grupei galiojantį naftos gavybos mastą (30 mln. barelių per dieną) – mažinant pasiūlą koreguoti kainą – nepriims.

Penktadienį EUR/USD kursas kirto reikšmingą 1,06 JAV dolerio už eurą ribą (-0,17 proc. iki 1 EUR: 1,0593 USD) ir šįryt kinta žemiau jos.

Paskutinį kartą toks pagrindinių pasaulio valiutų kurso lygis buvo užfiksuotas balandžio viduryje, kai euras JAV dolerio atžvilgiu krito į 12 metų žemumas. Iššūkių eurui žada ir pirmoji gruodžio savaitė. Ketvirtadienį (gruodžio 3 d.) į posėdį renkasi Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba, kuri, kaip prognozuojama, priims sprendimą plėsti pinigų politikos skatinamąją poziciją.

Tos pačios dienos vakare JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovė Dženet Jelen skaitys metinį pranešimą apie šalies ekonomikos perspektyvas Kongreso Jungtiniam ekonomikos komitetui.

Penktadienį (gruodžio 4 d.) popiet bus skelbiama nauja JAV darbo rinkos informacija, kuri, neabejojama, tik sutvirtins FED ketinimus jau gruodžio viduryje pradėti pinigų politikos normalizavimą. Rinkos dalyvių vertinimu, tokio sprendimo tikimybė siekia 72 procentus.

Pirmadienio rytas Azijos akcijų rinkose permainingas. Prekybos sesijos pradžioje smarkiai smukusi Kinijos SHANGHAI COMPOSITE reikšmė, 9 val. Lietuvos laiku jau rodė teigiamą pokytį (+0,26 proc.), tuo tarpu Japonijos NIKKEI 225 (-0,69 proc.) atsistatyti nesugebėjo. Šiandien laukiama teigiamo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimo dėl Kinijos juanio įtraukimo į rezervinių valiutų krepšelį.

Manoma, kad juanis kaip atsargų valiuta JAV dolerio, euro, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir Japonijos jenos gretas papildys jau kitais metais.

Naujienų gausa neišjudino Baltijos šalių biržų (OMXV +0,26 proc., OMXT +0,11 procento). Taline šiek tiek aktyviau domėtasi „Tallinnk Group“ (+0,12 proc.), o Vilniuje – Šiaulių banko (-0,34 procento) akcijomis, kurias, kaip nurodyta pasibaigus prekybai paskelbtame pranešime, nuo trečiadienio gana aktyviai pardavinėjo banko valdybos narė I. Baranauskienė.

Šis faktas pasitikėjimo investuotojams nepridės, todėl nereikėtų nustebti, jei artimiausiomis dienomis akcijų kaina dar sumažėtų. Ketvirtinius veiklos rezultatus penktadienį paskelbė nema-ai bendrovių. Linas Agro Group“ (+1,06 proc.) nudžiugino 55 proc. išaugusiu grynuoju pelnu ir 14 proc. padidėjusia apyvarta.

„Panevėžio statybos tresto“ (-0,22 proc.) grupės 9 mėnesių pelnas padidėjo 38 proc., tačiau vien trečiojo ketvirčio pajamos smuko 10 proc., o rezultatas buvo neigiamas – patirtas 0,7 mln. eurų nuostolis. Toks rezultatas yra nuviliantis, todėl rinkoje spaudimas bendrovės akcijų kainai gali dar labiau sustiprėti.

Tuo tarpu LESTO trijų ketvirčių pelnas išaugo net 2,9 karto – iki 59,2 mln. eurų ir tai didžiąja dalimi nulėmė amortizaciniai atskaitymai, tuo tarpu bendrovės pajamos susitraukė 10 proc., o EBITDA – 3,7 procento.

Šiandien Baltijos šalių bendrovės baigs skelbti ketvirtinius rezultatus, tarp jų bus „City Service“ ir „Invalda INVL“