Kitapus Atlanto labiausiai pabrango finansinių paslaugų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis indekse +2,31 proc., „Citigroup Inc.“ +4,44 proc., „Bank of America“ +3,52 proc.).
Lūkesčius pavyti pasisekė ir vakar paskelbtai JAV makroekonominei informacijai. Rugsėjo mėnesį (palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai) vartojimo kainų infliacija šalyje smuktelėjo (0 proc.), tačiau ne taip smarkiai, kaip buvo prognozuota (-0,2 proc.). Naujų bedarbio paraiškų skaičius spalio 10 d. pasibaigusią savaitę siekė 255 tūkst. (laukta 270 tūkst.), tad pastarojo mėnesio rodiklio vidurkis sumenko iki žemiausio lygio nuo pat 1973 m. gruodžio. Pozityvios ekonominės naujienos padėjo atsitiesti JAV doleriui – EUR/USD kursas vakar suktelėjo žemyn (-0,76 proc. – iki 1,1386 JAV dolerio už eurą).
Senajame žemyne ketvirtadienis buvo sėkmingiausias vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijoms (sektoriaus pokytis indekse +1,99 proc., „Unilever“ +4,71 proc.). Šiandien dėmesio centre gali atsidurti automobilių gamintojų akcijos – vakar paskelbta, kad automobilių pardavimo Europos Sąjungoje mastas rugsėjį augo 9,8 proc., taigi segmento plėtra tęsiasi jau 25 mėnesius iš eilės.
Penktadienį sulauksime ir galutinio euro zonos metinės infliacijos įverčio – prognozuojama, kad rugsėjį (palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai) vartojimo kainų indeksas smuko 0,1 procento. Vakar Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose išleido 2 euroobligacijų emisijas ir tokiu būdu pasiskolino 1,5 mlrd. eurų.
Obligacijų, kurios bus išperkamos 2025 metais, pajamingumas siekė 1,366 proc., o ilgiausių istorijoje, 20 metų trukmės obligacijų, išperkamų 2035 metais, palūkanos – 2,158 procento. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanos obligacijų rinkose yra istoriškai žemo lygio, sprendimas skolintis ilgam terminui, taigi ir Lietuvos skolos kreivės pailginimas iki 2035 metų, yra vertinamas kaip drąsus ir kūrybingas žingsnis.
Be to, palyginti su kitų valstybių šiais metais platintomis euroobligacijomis, kaina, už kurią pasiskolino Lietuva, atitinka rinkos sąlygas. Pavyzdžiui, Latvija rugsėjo mėnesį 10 metų terminui pasiskolino 500 mln. eurų už 1,375 proc. metines palūkanas. Finansų ministerija obligacijas platinti patikėjo britų ,,Barclays“, HSBC ir prancūzų ,,BNP Paribas“ bankams.
Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės pasuko į priešingas puses (OMXV +0,35 proc., OMXR -0,51 proc., OMXT -0,07 procento). „City Service“ pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus sprendžiama dėl bendrovės akcijų išbraukimo, sukėlė tikrą audrą. Akcijų kaina pašoko net 8 proc. – iki 1,62 euro, investuotojams suskaičiavus, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turėtų būti skelbiamas oficialus pasiūlymas supirkti akcijas, už vieną mokant kainą, ne mažesnę negu vidutinė svertinė rinkos kaina per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą trauktis iš biržos dienos.
Didžiausia mįslė yra nuo kurios dienos turėtų būti skaičiuojama svertinė 6 mėnesių kaina – 2014 metų spalio 9 d. (6 mėn. prieš pirmą kartą paskelbtą oficialų pranešimą apie ketinimą trauktis iš biržos) ar 2015 metų balandžio 15 d. (6 mėn. iki vakar dienos pakartotinio pranešimo apie ketinimą trauktis iš biržos). Priklausomai nuo pasirinkto termino, išpirkimo kainos galėtų būti atitinkamai 1,715 arba 1,657 euro.
Reguliuotojas, svarstydamas šį klausimą, neabejotinai turėtų atsižvelgti į tą faktą, kad bendrovės balandžio 9 d. pranešimas apie ketinimą trauktis iš Vilniaus biržos ir po to sekę veiksmai (bendrovės reorganizacija, Europos bendrovės statusas, buveinės vietos perkėlimas į Estiją) reikšmingai paveikė investuotojų veiksmus ir akcijų kainą.
Vakar Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija pasirašė susitarimą dėl 534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujų jungties projekto, kurio didelę dalį finansuos Europos Komisija. Tai yra gera žinia suskystintą dujų terminalą valdančiai „Klaipėdos naftai“ (+2,21 proc.) ir projektą įgyvendinsiančiai magistralinių dujotiekių operatorei „Amber Grid“ (0,00 procento). „Citadele“ bankas paskelbė apie ketinimą vykdyti pirminį viešą akcijų platinimą (angl. initial public offering, IPO). Ketinama pritraukti iki 115 mln. eurų, kurie būtų panaudoti banko plėtrai Baltijos regione, taip pat 34,7 mln. eurų skolai Latvijos privatizavimo agentūrai grąžinti.
Naujai išleistos akcijos būtų padalintos į dvi dalis – pirmoji būtų prekiaujama Latvijos biržoje, o antroji tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų pavidalu būtų prekiaujama Londono biržoje. Sėkmingai išplatinus naują akcijų emisiją, rinkoje tai būtų pirmasis IPO Baltijos regione nuo 2010 metų, o pagal savo dydį nusileistų tik rinkos flagmanams TEO LT ir „Tallink Grupp“.
Panašų, kad nuo rugsėjo pradžios beveik triskart pabrangusios „Ventspils naftos“ akcijos galėtų brangti dar daugiau. Vakar pasibaigus prekybai pasirodė pranešimas, kad Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija nustatė privalomo oficialaus siūlymo kainą, kuri turėtų būti 4,56 euro (45,7 proc. didesnė negu vakar dienos). Vis dėlto pagrindinis „Ventspils naftos“ akcininkas su kaina nesutinka ir žada kreiptis į teismą, kurio sprendimu ji galėtų būti sumažinta
