Labiausiai pasistiebė kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis EURO STOXX indekse +2,99 proc.), pabrango ir didžiųjų automobilių gamintojų akcijos („Volkswagen“ +2,68 proc., BMW +3,73 proc.).
Vakar paskelbta prastesnė, negu laukta, euro zonos makroekonominė informacija. Nedarbas regione rugpjūtį išliko to paties lygio kaip ir liepą, tačiau buvo 0,1 proc. punkto aukštesnis, negu tikėtasi (11 proc.). Trečiadienį paaiškėjo, kad metinė vartojimo kainų infliacija euro zonoje vėl smuktelėjo žemiau 0 proc. ribos (rugsėjį -0,1 proc.).
Priešingą Europos centrinio banko pageidaujamai infliacijos dinamiką pirmiausiai nulėmė energetinių išteklių kainos, pirmąjį rudens mėnesį (palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai) sumenkusios net 8,9 procento.
Kita vertus, iš vietos nekrustelėjo ir regiono bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nevertinamos dažnai ir reikšmingai kintančios kainos (rugsėjį 0,9 proc.).
Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovas dar rugsėjo pradžioje įspėjo, kad iki metų pabaigos neigiama infliacija yra labai tikėtina, išsilaikysianti ar ryškėsianti defliacija galėtų paskatinti ECB Valdančiąją tarybą palaikyti itin skatinamąją pinigų politikos poziciją ilgesnį laiką, pavyzdžiui, pratęsti plataus masto turto supirkimo programą toliau 2016-ųjų rugsėjo.
Tokius rinkos dalyvių lūkesčius iliustruoja vakar 0,64 proc. (iki 1,1177 JAV dolerio už eurą) smukęs ir šįryt tos pačios krypties besilaikantis EUR/USD kursas. Geros investuotojų nuotaikos paskutinę trečiojo metų ketvirčio dieną išsilaikė ir kitapus Atlanto (S&P 500 +1,91 proc., DOW JONES +1,47 proc., NASDAQ +2,28 proc.).
Didžiausiu ūgtelėjimu išsiskyrė vartojimo prekių ir paslaugų bei energetikos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis S&P 500 indekse +2,66 proc. ir +2,45 proc. atitinkamai). Nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ vertinimu, rugsėjį JAV privačiajame sektoriuje sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų (laukta 190 tūkst.) – nebloga repeticija prieš pasirodant oficialiajai darbo rinkos informacijai penktadienį.
Juodojo aukso kainą vakar sujudino informacija apie septintą kartą per pastarąsias aštuonias savaites sumažėjusią JAV naftos produkciją ir rugsėjį 0,7 proc. apkarpytą naftos gavybos mastą OPEC šalyse.
Naftos kaina šįryt kyla toliau („Brent“ 48,80, WTI 45,69 JAV dolerio už barelį), pasirodžius geresniems, negu skelbta anksčiau, Kinijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodikliams (oficialusis įvertis rugsėjį padidintas 0,1 punkto – iki 49,8 punkto, apskaičiuojamas „Caixin“ 0,2 punkto – iki 47,2 punkto).
Kinijoje šiandien prekyba nevyksta, o kitose Azijos akcijų rinkose indeksų vertės kopia aukštyn (09:55 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +1,92 proc., Honkongo HANG SENG +1,41 proc.). Baltijos šalių biržose ketvirčio pabaiga optimizmo neįpūtė (OMXV +0,35 proc., OMXR +0,19 proc., OMXT -0,78 proc.).
Prekybą ir vėl gyvino stambieji investuotojai, sudarę keletą didelių sandorių „Aprangos“ (-0,37 proc.), „Grigiškių“ (+1,90 proc.) ir „Linas Agro Group“ (+0,15 proc.) akcijomis. Padidėjus pasiūlai smuko LESTO (-1,02 proc.) akcijų kaina, o norintiems užsitikrinti teisę į 0,036 euro tarpinius dividendus paskutinė diena įsigyti akcijų yra rugsėjo 6 diena. Vis dėlto pirkėjus nuo aktyvesnių veiksmų greičiausiai sulaiko nerimas, kaip klostysis veikla naujai steigiamos bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, kuri bus įkurta sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“.
Šiandien rugsėjo ir 9 mėnesių pardavimo apimtis skelbs „Apranga“ (+0,75 proc.) ir „Baltika“ (-1,22 proc.), todėl investuotojų dėmesys gali nukrypti į prekybą šių bendrovių akcijomis.
