Prekybos sesija buvo sėkmingiausia energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijoms (sektoriaus pokytis EURO STOXX indekse +1,95 proc.).
Kiek pasistiebė ir automobilių gamintojų akcijų kainos – bandančios suvaldyti dėl suklastotų JAV taršos bandymų rezultatų kilusį skandalą Vokietijos automobilių gamintojos „Volkswagen“ akcijos pabrango 5,19 procento.
Senojo žemyno akcijų rinkoms atsitiesti padėjo ir nauja lūkesčius beveik atitikusi euro zonos makroekonominė informacija. „Markit Economics“ tyrimų instituto apskaičiuojamas bendrasis verslo pasitikėjimo ekonomika rodiklis rugsėjį siekė 53,9 punkto (laukta 54 punktų).
Trečiadienį Briuselyje į Europos parlamentą kreipęsis Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis priminė, kad, prireikus, septintą mėnesį skaičiuojančios plataus masto turto supirkimo programos pagrindiniai parametrai – dydis, struktūra ir trukmė – gali būti nedelsiant pakoreguoti.
Tačiau, jo nuomone, prireiks daugiau laiko, kad būtų tinkamai įvertintas išaugusių rizikos veiksnių (besivystančių šalių ūkio sulėtėjimas, sustiprėjęs euras ir atpigusi nafta bei kitos žaliavos) poveikis regiono infliacijos ir ekonomikos plėtros perspektyvoms. EUR/USD kursas vakar ūgtelėjo 0,59 proc. – iki 1,1186 JAV dolerio už eurą. Investuotojų kitapus Atlanto nuotaikos kol kas nesitaiso (S&P 500 -0,20 proc., DOW JONES -0,31 proc., NASDAQ -0,08 proc.).
Trečiadienį Energetikos informacijos administracijos (angl. EIA) paskelbta informacija patvirtino JAV žaliavinės naftos atsargas rugsėjo 18 dieną pasibaigusią savaitę susitraukus 1,9 mln. barelių (tikėtasi -0,533 mln. barelių).
Aukštyn kopusi naftos kaina trečiadienio popietę pasuko žemyn (WTI -4,06 proc. – iki 44,48 JAV dolerio už barelį), o drauge – ir medžiagų bei energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijų vertė (sektorių pokytis S&P 500 indekse atitinkamai -2,12 proc. ir -1,37 proc.).
Po trijų dienų atostogų sugrįžusiems Japonijos akcijų rinkos dalyviams priežasčių nerimauti taip pat pakanka (09:45 Lietuvos laiku NIKKEI 225 -2,76 proc.).
Šįryt paskelbta, kad Japonijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo ekonomika rodiklis rugsėjį smuktelėjo iki 50,9 punkto (laukta 51,2 punkto). Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – Vokietijos ir JAV informacija.
Prognozuojama, kad IFO tyrimų instituto apskaičiuojamas didžiausios euro zonos ekonomikos verslo klimatą įvertinantis rodiklis rugsėjį nežymiai sumenko (107,9 punkto, rugpjūtį 108,3 punkto).
Manoma, kad rugpjūtį naujų būstų JAV pardavimas išaugo 1,6 proc. (515 tūkst.), o ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai susitraukė 2,3 proc. (liepą 2,2 proc.). Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės beveik nekito, o apyvartą didino tiesioginiai sandoriai (OMXV - 0,08 proc., OMXT +0,02 proc., OMXBB +0,01 procento).
Vilniaus biržoje sudaryti keturi tiesioginiai sandoriai „Aprangos“ (-0,37 proc.) akcijomis, taip pat domėtasi LESTO (-0,31 proc.) ir „Šiaulių banko“ (-0,35 proc.) akcijomis. Rygos biržoje toliau brango „Ventspils nafta“ (+3,67 proc.) akcijos, kurių kaina biržoje (3,11 euro) priartėjo prie buhalterinės vertės (3,27 euro).
Artimiausiu metu pagal Latvijos įstatymus pagrindinis bendrovės akcininkas turi prievolę paskelbti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas, už vieną mokant ne mažiau nei jų buhalterinė vertė.
Vis dėlto pagal įstatymo nuostatas Latvijos rinkos reguliatorius gali nustatyti ir kitokią supirkimo kainą, atsižvelgdamas į realią bendrovės finansinę padėtį. Šiandien neeilinius akcininkų susirinkimus, kuriuose planuojama patvirtinti tarpinius dividendus, šaukia Lietuvos energetikos bendrovės.
Primename, kad LESTO, „Lietuvos dujų“ ir „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos siūlo išmokėti atitinkamai po 0,036, 0,0356 ir 0,0042 euro dividendų už akciją.
