Dar pernai Lietuvos eksportas į NVS rinkas siekė 24,544 mlrd. eurų ir sudarė apie trečdalį viso šalies eksporto.

Tačiau vos prasidėjus 2015-iesiems ši dalis ėmė trauktis. „Pažiūrėjus į pirmo pusmečio duomenis, atsižvelgus į kainų skirtumus ir atmetus Rusiją, prekių eksportas į kitas NVS valstybes susitraukė viso labo 1,3 proc. Tai gerokai mažiau, nei į pačią Rusiją, kur sumažėjimas siekė apie 35 proc.

NVS pagrindiniai Lietuvos eksporto partneriai yra Kazachstanas, Ukraina, Baltarusija. Pastarosios dvi traukėsi maždaug 15–20 proc. Tai vyko dėl nuvertėjusių valiutų, o Ukrainoje tai vyko ir ne dėl ekonominių problemų“, – sakė R. Grajauskas.

Jis pažymėjo, kad, pavyzdžiui, į Kazachstaną ir Uzbekiją Lietuvos eksportas augo, o tai lėmė pienininkai, kurie labai aktyviai ieškojo naujų eksporto rinkų.

„Kazachstano tengė dabar ketvirtadaliu devalvuota, o tai turės pasekmių, nes tiek pat krenta ir jų perkamoji galia“, – pastebėjo pašnekovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas paaiškino, vietiniai gyventojai tiesiog nebegalės įpirkti lietuviškų prekių.

Pagrindine rinka lieka Vakarų Europa: Vokietija, Britanija ir Skandinavijos šalys, taip pat kaimynai estai bei latviai. Taigi esame labai priklausomi nuo vieno regiono, o jis visas labai priklausomas nuo Vokietijos“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat užsiminė apie kylančias trečiąsias šalis, tačiau pastebėjo, kad norint jose pradėti verlsą reikia bent 2–3 metų.

Augimas nedžiugins

Kalbėdamas apie NVS šalių augimo perspektyvas iki 2017 metų R. Grajauskas teigė, jog Rusijoje numatomas susitraukimas daugiau nei 1 proc. BVP, o kitose valstybėse prognozuojamas labai nedidelis augimas – mažiau nei 1 proc.

„Taip yra dėl labai didelės priklausomybės nuo Rusijos. Be to, Kazachstanas ir pats yra didžiulis žaliavų eksportuotojas, o jų kainos pastaruoju metu krenta. Bent kelis artimiausius metus NVS šalys nebus tos rinkos, kurios augs greitai ar galėtų būti svarbios Lietuvos eksporto partnerės“, – apibendrino analitikas.

Galimybė Ukrainoje

R. Grajauskas sakė, kad Lietuvos verslui artimiausiu metu didelių vilčių į NVS regioną dėti nereiktų – net ir Pietryčių Azijoje perspektyvos geresnės, tačiau euro zona, Skandinavijos šalys išlieka svarbiausiomis kryptimis. Ten ir augimas stabilesnis, ir tos rinkos yra labai talpios – kaip „neišarti dirvonai“.

Ukraina, analitiko teigimu, gali būti patrauklesnė labiau iš investicinės pusės, nes šiuo metu ten galima pakankamai pigiai nusipirkti vietinių įmonių. Beveik visų pagrindinių bendrovių akcijos yra smarkiai kritusios.

Su tuo nesutiko S. Besagirskas. „Dirbantys Ukrainoje žino, kad korupcijos lygis ten kosmiškai didelis. Taip, akcijos pigios, bet tą kainą reikia dauginti iš dviejų“, – teigė jis.

Vienas diplomatas man yra sakęs, kad jei ten perki kažką, tai reikia tiek pat pinigų atidėti visokiems kyšiams“, – pasakojo S. Besagirskas.

Jo manymu, dirbti Ukrainoje yra netgi rizikingiau, nei, pavyzdžiui, Rusijoje, kur bent jau yra nusistovėjusi sistema. Ukrainoje reikia turėti „stogą“ tarp tam tikrų įtaką turinčių grupuočių, valdžios ir t.t.

„Investuoti Ukrainoje – laikas geras, eksportuoti – nelabai. Perkamoji galia ten susitraukusi labai smarkiai ir neaišku ar atsistatys. Artimiausiu metu didelių prošvaisčių nematyčiau“, – sakė R. Grajauskas.

Ukrainos finansų ministerija prieš kurį laiką išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad šiuo metu nemato priežasčių, kodėl grivina turėtų nuvertėti dar labiau.

„Grivina stabili. Kol kas ji jaučiasi geriau už visas kitas NVS valiutas, nes savo rimtos devalvacijos etapą jau praėjo“, – teigė šalies finansų ministras Igoris Umanskis, kurį cituoja „Unian“.

2015 metais Ukrainos ekonomika jau susitraukė 6,4 proc. Rusijos BVP per tą patį laiką sumažėjo 3,6 proc.