Jis taip pat sako, kad panikai pasidavę, priežasčių neieškantys ir bet kokia kaina iš rinkos išeiti norėję investuotojai pralaimėjo, nes antradienį akcijų rinkų kryptis pasikeitė, o jau artimiausiu metu investicinė aplinka gali tapti netgi patrauklesnė, nei buvo iki šiol.
Kitokios nuomonės laikosi DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, kuri aiškina, kad patys pirmieji pirmadienį turtu atsikratę investuotojai vis dėlto laimėjo.
„Kita vertus, jau labai nedaug trūko iki rimtos panikos, kuri fiksuojama, jei daugiau nei 20 proc. akcijų atsikratoma labai greitai“, – pastebėjo ji.
Azija ir vėl krito
Antradienį Kinijos „Shanghai Composite“ indeksas smarkiai krito antrą dieną iš eilės – 7,6 proc. Tokios pat trajektorijos laikėsi ir Japonijos „Nikkei 225“ – 4 proc. Tuo metu Europos rinkose į indeksus grįžo žalia spalva.
Po pietų Lietuvos laiku Didžiosios Britanijos FTSE 100, lyginant su vakar, buvo pakilęs daugiau nei 2 proc. Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Italijos FTSE MIB irgi atšoko po tiek pat.
JAV investuotojai iš pradžių labai stipriai reagavo į pirmadieninį Kinijos akcijų rinkos 8,5 proc. nuosmukį. Vos tik atidarius prekybą „Dow Jones“ indeksas nusmuko net 1 tūkst. punktų, tačiau po kelių valandų šiek tiek atsigavo ir dieną baigė 588 punktų mažesnis. Panašiai elgėsi ir kiti svarbiausi JAV indeksai S&P 500, „Nasdaq“ ir Russell 200, kurie pirmadienį smuko bent po 3,5 proc.
Tačiau antradienį amerikiečiai jau buvo kur kas ramesni, o prieš prekybos pradžią dauguma analitikų tikėjosi smarkaus rinkų atsigavimo. Prie to greičiausiai prisidėjo ir Kinijos centrinio banko sprendimas 0,25 procentinio punkto sumažinti palūkanų normą.
Reikėjo pinigų
M. Dubnikovas pabrėžė, kad norint suprasti, kas lėmė „Juodojį pirmadienį“, reikia žiūrėti, kas vyko iki jo.
„Kinijai devalvavus juanį, vietiniai investuotojai prarado milžiniškas sumas. Anksčiau jie darydavo paprastą veiksmą: matydami augančias rinkas, skolindavosi doleriais arba eurais ir investuodavo juaniais. Kadangi buvo didelis palūkanų normų skirtumas, iš to gerai uždirbdavo. Doleriais galima pasiskolinti beveik nemokamai, o juanio palūkanos buvo aukštesnės“, – pasakojo jis.
Po juanio devalvavimo tų investuotojų skolos doleriais lyginant su jų turimu turtu gerokai išaugo. Negana to, jis dar pradėjo pigti, nes šią riziką įžvelgė dauguma ir pradėjo savo vertybinius popierius pardavinėti.
„Tai iššaukė staigų kritimą Azijos rinkose, o vėliau dar pareikalavo, kad investuotojai papildytų savo užstatų sąskaitas. Kitaip sakant, jeigu aš pasiskolinu investicijoms ir jos nukrenta, bankas man sako: būkite mielas, padidinkite savo užstatą“, – aiškino M. Dubnikovas.
Tikėtina, kad siekdami per trumpą laiką surinkti didelę sumą pinigų investuotojai buvo priversti globaliai pardavinėti praktiškai visą savo turtą, o tai ir sukėlė didžiulį kritimą beveik visų turto klasių rinkose.
Stabilizavosi Vakaruose
Kilusi panika gana greitai baigėsi Vakaruose. „Europa ir JAV antradienį jau atsistato, o tą staigų nuopolį realiai palaipsniui bus galima užglaistyti. Suvokiama, kad panašus scenarijus, ko gero, gali ir nepasikartoti, nes per rugpjūtį atsirado keli papildomi ekonomikas varantys varikliai“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Jis paaiškino, kad gerokai atpigusi nafta bei kitos žaliavos leis ateityje produkciją gaminti pigiau ir sumažins jų savikainą. Be to, spręsdama savo vietines problemas Kinija sumažino savo eksporto kainas.
Verslo konfederacijos atstovo manymu, didelė pastarųjų dienų korekcija sukūrė papildomų galimybių artėjančiame naujame investiciniame sezone, kuris prasidės rugsėjį–spalį. „Galime pamatyti didesnius žingsnius į priekį, nei anksčiau“, – spėjo jis.
Tiesa, jis neatmetė prognozių, kad Azija su Kinija priešakyje greičiausiai turės problemų, nes vietos investuotojai yra praradę daug lėšų. Tačiau Vakarų pasauliui, M. Dubnikovo teigimu, artėjantis periodas bus teigiamas, nes jis gali naudotis pigesnėmis žaliavomis.
Todėl „Juodajį pirmadienį“ savo akcijas pardavusius investuotojus jis pavadino neracionaliais.
„Tai gerai iliustruoja JAV indeksai, pavyzdžiui, „Nasdaq“, kuris atsidarė su 8 proc. minuse. Tai rodo, kad per savaitgalį buvo išstatyta daug pavedimų „parduoti“, greičiausiai rinkos kaina, kad tik būtų pasitraukta iš rinkos.
Vėliau, matant tokius pokyčius, dalis racionalių investuotojų grįžo į rinką ir apie 21 val. Lietuvos laiku matėme, kad to indekso pokytis priartėjo prie minus 1 proc. Kol galiausiai JAV užsidarė su minus 4 proc.“, – priminė pašnekovas.
Nepastebimai nepraeis
J. Rojaka svarstė, kad visi Kinijos rodikliai rodo, kad nuosmukis yra šiek tiek didesnis, nei daugelis tikėjosi, o dėl to korekcija jos rinkose gali užsitęsti.
„Kylančios akcijų rinkos Europoje rodo, kad investuotojai po truputį ieško saugesnių užuovėjų, – sakė ji.
Ekonomistė teigė, kad antradienį Vakarų rinkose prasidėjusi stabilizacija yra racionaliausias atsakas į vakarykštę paniką: „Dabar įvertinamos visos rizikos, ne tik momentinis, bet ir strateginis, ilgalaikis elgesys“.
DNB atstovės teigimu, dėl smarkiai kritusių akcijų rinkų daugiausiai problemų turės patys kinai.
„Didelės problemos susikaupusios Kinijos pensijų fonduose, o leidimas jiems investuoti į vietines akcijas su padidinta rizika buvo viena iš tų priemonių, kuria bandyta palaikyti ekonominį augimą“, – kalbėjo J. Rojaka.
Tačiau problemų neišvengs ir Vakarai, nes Kinija yra viena sparčiausiai augančių euro zonos prekybos partnerių, į kurią regionas pernai eksportavo apie 10 proc. visos savo produkcijos, o importas iš jos siekė dvigubai tiek.
„Reiškia, kad nepastebimai ši krizė nepraeis niekam. Nei euro zonai, nei JAV, kuriai Kinija vis dar išlieka pagrindine kreditore. Visos ekonomikos vienaip ar kitaip pajus. Lietuva galbūt mažiausiai, nors buvo labai tikimasi, kad Kinija gali tapti naują rinką mūsų pramonininkams. Tačiau jei ji ir toliau susidurs tu tokiomis didelėmis problemomis, Lietuvos galimybės ten bus blogos“, – aiškino ji.
