Akcijų rinkos dalyviai, panašu, kuriam laikui nurimo, o jų dėmesys grįžta prie vietos informacijos. Pagrindiniai Senojo žemyno akcijų indeksai, įspūdingai smukę savaitės viduryje, ketvirtadienį pasistiebė (EURO STOXX +0,91 proc., Vokietijos DAX +0,82 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,25 proc.). Šįryt paskelbta, kad euro zonos kelrodės Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,4 proc. (laukta +0,5 proc.), o palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai augo 1,6 proc. (laukta +1,5 proc.). Panaši plėtra prognozuojama ir viso regiono ekonomikai (+0,4 proc. ir +1,3 proc. atitinkamai). Tiesa, manoma, kad liepą kainų lygis euro zonoje vėl smuktelėjo (-0,6 proc. ir 0,2 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai). Birželio mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) prognozavo, jog 2015-aisiais euro zonos ekonomikos BVP augs 1,5 proc., o metinė infliacija sieks 0,3 procento.
Vakar paskelbtoje liepos viduryje vykusio ECB posėdžio ataskaitoje teigiama, kad Valdančioji taryba imsis visų įmanomų priemonių suvaldyti nepageidaujamą pinigų politikos pozicijos griežtėjimą ar reikšmingus pokyčius vidutinės trukmės laikotarpio kainų stabilumo perspektyvoje. Be to, priminta, kad privačiojo ir viešojo sektoriaus turto supirkimo programų, planuojamų tęsti iki 2016 m. rugsėjo, struktūra yra pakankamai lanksti ir gali būti keičiama (pavyzdžiui, didinant programų įgyvendinimo tempą).
Makroekonominę informaciją stebi ir rinkos dalyviai kitapus Atlanto (S&P 500 -0,13 proc., DOW JONE +0,03 proc., NASDAQ -0,21 proc.). Vakar paaiškėjo, kad JAV mažmeninės prekybos apyvarta, rodanti vartojimo tendencijas, liepą ūgtelėjo 0,6 proc. (+0,4 proc., neįskaičiuojant automobilių pardavimų). Rodiklio dinamika visiškai atitiko lūkesčius ir patvirtino, kad amerikiečių ūpas vartoti išlieka stiprus. EUR/USD kursas vakar kito nedaug (-0,08 proc.), o šįryt laikosi ties 1,115 JAV dolerio už eurą riba.
Tarptautinės energetikos agentūros (angl. IEA) vertinimu, perteklius naftos rinkoje išsilaikys ir 2016-aisiais. Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. OPEC) paskelbė, kad liepą grupės narių išgautos naftos mastas pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus. Nuo birželio pradžios WTI rūšies nafta atpigusi daugiau negu 30 proc., „Brent“ rūšies naftos kainos nuosmukis viršija 24 procentus.
Baltijos šalių biržose dominavo prekyba Estijos bendrovių akcijomis (OMXT +1,37 proc.). Su dideliu optimizmu sutikti „Tallink Grupp“ (+5,04 proc.) antrojo ketvirčio veiklos rezultatai. Bendrovė pranešė uždirbusi 254 mln. eurų pajamų arba 3 proc. daugiau nei pernai, o grynasis pelnas išaugo net 4,6 karto – iki 28,5 mln. eurų. Didžiausią įtaką pagerėjusiems rezultatams turėjo mažesnės bendrovės sąnaudos – tą pirmiausia lėmė gerokai pigesni naftos produktai ir efektyviau išnaudojama laivų flotilė. Atsižvelgiant į liepos mėnesį išaugusius keleivių srautus bei dar pigesnę naftą, galima tikėtis, kad geri rezultatai bendrovę lydės ir trečiąjį ketvirtį.
Vilniaus biržoje gerokai išaugo susidomėjimas „Šiaulių banko“ (+0,34 proc.) akcijomis. Stambiesiems investuotojams atstovaujantys užsienio tarpininkai aktyviai pirko didelius akcijų kiekius. Jeigu artimiausiu metu paklausa išsilaikys panašiame lygyje, o pasiūlos pusėje neatsiras didesnių pardavėjų, galima tikėtis kainos šuolio į viršų. Šiandien pusmečio veiklos rezultatus planuoja paskelbti energetikos bendrovės – LESTO, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energijos gamyba“.
