Paskutiniuosius keletą mėnesių aštrėjusi įtampa dėl Graikijos bei kai kurios kitos negatyvios naujienos mažais žingsneliais spaudė Europos akcijų rinkų indeksus žemyn. Nors svyravimai nebuvo išskirtinai dideli, tačiau skaičiuojant nuo balandžio mėnesio vidurio iki pasiekto žemiausio taško birželį, Stoxx Europe 600 indeksas smuktelėjo daugiau nei 6 proc., o didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos DAX indeksas nukrito apie 10 procentų.
Tiesa, dalies analitikų ir investuotojų nuomone, atokvėpis akcijų rinkoms ir ypač paskutiniuoju metu augusiems Europos ir Kinijos indeksams buvo reikalingas. Kalbant apie Europos akcijų rinkas, šiais metais jos jau spėjo pakilti daugiau nei 10 proc., praėjusiais metais – 14 procentų.
Investuojantiems į Europos akcijas nuotaikas temdo niekaip neišsprendžiamos ir paskutiniosiomis dienomis dar labiau paaštrėjusios Graikijos valstybės skolos problemos ir svarstymai, ar šalis toliau liks euro zonoje. Žinoma, artimiausiu metu dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip Graikijos vyriausybei ir kreditoriams sekasi rasti kompromisą. Anksčiau vis vyta į šalį mintis apie Graikijos įsipareigojimų tarptautiniams kreditoriams neįvykdymą prieš keletą dienų tapo realybe. Finansų rinkų nerimas dėl plataus mąsto neigiamo bankroto poveikio šiuo atveju yra mažesnis nei buvo 2011 m., kuomet gerokai didesnė dalis Graikijos vyriausybės skolos buvo valdoma bankų ir privačių investuotojų.
Kitas svarbus veiksnys, galintis reikšmingai pakeisti akcijų rinkų kryptį, yra centrinių bankų veiksmai. Čia naujienų labiau reikėtų laukti ne iš Europos Centrinio Banko (ECB), kuris iki 2016 m. rudens vykdys obligacijų supirkimo programą, bet iš JAV pinigų politikos formuotojo Federalinio rezervų banko (FED). Investuotojai labai atidžiai stebi, kada ir kokiu tempu bus keliamos bazinės palūkanų normos. Be abejo, darbo rinkos, bendrojo vidaus produkto augimo ir vartotojų nuotaikų makroekonominiai duomenys, darantys poveikį FED sprendimui, taip pat neišvengs investuotojų dėmesio.
Be to, svarbu nepamiršti, jog vis dar tęsiasi ilgojo laikotarpio Europos šalių vyriausybinių obligacijų pelningumų svyravimai. Tikėtina, kad ir artimiausius keletą mėnesių investuotojai kalibruos lūkesčius dėl palūkanų, už kurias bus skolinama šalių vyriausybėms ilgajam laikotarpiui. Šiuo metu Vokietijos dešimties metų pelningumas yra kiek žemesnis nei 1 proc., nors dar prieš keletą mėnesių jis buvo priartėjęs prie nulinės ribos. Vokietijos ir kitų didžiųjų Vakarų valstybių vyriausybių obligacijos yra laikomos saugiu užutėkiu pinigams, kai kitose turto klasėse rizika didėja. Vėl prie nulio grįžtantis pelningumas gali reikšti, kad investuotojai mieliau renkasi saugumą ir vengia rizikos. Tuo tarpu kylantis pelningumas gali byloti apie investuotojų norą prisiimti didesnę riziką ir atitrauktus pinigus iš saugių obligacijų investuoti į akcijas ar rizikingesnius skolos vertybinius popierius. Be abejo, pelningumų svyravimus gali lemti ir auganti infliacija, nes investuotojai tuomet reikalauja didesnio pelningumo už laikomus skolos vertybinius popierius.
Geopolitinei situacijai Rytų Ukrainoje investuotojai pastaruoju metu skiria mažiau dėmesio, tačiau tikėtina, kad aprimus situacijai dėl Graikijos padėtis šiame regione vėl bus stebima akyliau.
Akivaizdu, jog ir atostogų laikotarpiu aktyviems investuotojams gali pasirodyti reikšmingų naujienų, turinčių didesnės įtakos rinkos krypčiai. Tuo tarpu ilgalaikiams investuotojams ir tiems, kurie savo turtą valdyti patikėjo profesionalams, reikėtų peržvelgti, ar jų turima investavimo strategija ir prisiimama rizika atitinka ilgojo laikotarpio tikslus, ir toliau laikytis numatyto plano.