Graikijos drama tęsiasi. Vasario pradžioje ECB priėmė sprendimą nebeleisti Graikijos bankams naudoti šalies vyriausybės obligacijas kaip užstatą paskolai iš ECB gauti. Taigi likvidumas Graikijos bankų sektoriuje palaikomas per nacionalinį centrinį banką, naudojantis skubios finansinės pagalbos (angl. Emergency Liquidity Assistance, ELA) programa. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, ECB ketvirtadienį sutiko ELA programos „lubas“ Graikijai pakelti dar 600 mln. eurų – iki 69,4 mlrd. eurų. Tačiau tai tik laikinas sprendimas situacijai, kuri iš esmės nekinta. Graikijos vyriausybė ne dailina šaliai reikalingų struktūrinių reformų planus, o karštligiškai bando įrodyti, kad euro zonos šalims skolinga ne tik ji, bet ir euro zona – Graikijai. Didžiausios Graikijos kreditorės Vokietijos pareigūnai jau nebekalba apie Europos mokėjimą susitarti. Panašu, kad Graikijos išstojimo iš euro zonos galimybė vėl aktuali.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai atsitiesė (S&P 500 +1,23 proc., DOW JONES +1,47 proc.), o Azijoje kyla toliau (08:45 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +1,39 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,11 proc.). Naujausia JAV makroekonominė informacija pateikė prieštaringas išvadas. Nors per praėjusią savaitę pateiktų naujų bedarbių paraiškų skaičius smuko gerokai žemiau prognozių (289 tūkst., tikėtasi 305 tūkst.), mažmeninės prekybos apyvarta susitraukė jau trečią mėnesį iš eilės (vasarį -0,6 proc., nors laukta +0,3 proc.). Kita vertus, tikimasi, kad šiandien skelbiamas Mičigano universiteto matuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovą išliks aukštas (96 punktai). Nors vangesnis amerikiečių vartojimas pirmiausia siejamas su metų pradžioje fiksuotomis itin nepalankiomis oro sąlygomis, to pakako, kad rinkos dalyviai kiek pakoreguotų lūkesčius dėl pinigų politikos griežtinimo momento. EUR/USD kursas svyruoja arti 1,058 JAV dolerio už eurą ribos.
Baltijos šalių biržose akcijų apyvarta buvo arti 1 mln. eurų, tačiau pagrindiniai indeksai kito nedaug (OMXV -0,12 proc., OMXT -0,14 proc., OMXBB +0,05 proc.). Vilniaus biržoje stambūs tiesioginiai sandoriai sudaryti LESTO (0,00 proc.) ir „Aprangos“ (+0,36 proc.) akcijomis. Tuo tarpu mažesniais sandoriais aktyviai prekiauta „Šiaulių banko“ (+0,67 proc.) akcijomis, investuotojams belaukiant papildomos informacijos apie „Finastos“ įsigijimą. Buvo jaučiamas susidomėjimas ir „Panevėžio statybos trestu“ (0,00 proc.). Šiandien žiniasklaidoje pasirodė bendrovės generalinio direktoriaus D. Gecevičiaus komentaras, kad šiuo metu Rusijos rinka jiems nebėra įdomi, o užbaigus darbus iš jos planuojama pasitraukti. Dėl rublio kurso kritimo 2014 metais bendrovė patyrė 7,4 mln. eurų nuostolį. Investuotojai tokį bendrovės žingsnį galėtų įvertinti teigiamai, bet taip pat reikia įvertinti, kad turimų žemės sklypų Kaliningrade pardavimas gali sąlygoti papildomą vienkartinį nuostolį. „Klaipėdos naftos“ (-2,96 proc.) kainos kilimas išsikvėpė. Vasario mėnesis bendrovei nebuvo toks sėkmingas kaip sausis, todėl investuotojai pamatę šiek tiek sumažėjusią kainą, pradeda realizuoti per gana trumpą laiką uždirbtą pelną – nuo metų pradžios bendrovės akcijų kaina vis dar yra pakilusi 26,69 procento.
