Valstybės su savo problemomis. Graikija, kuri negali grįžti į realybę ir nesupranta, kaip galima nenurašyti skolų tokiai puikiai šaliai prie Viduržemio jūros. Ukraina, kuri kaunasi su separatistais, kurie sugeba „rasti“ tankų, artilerijos ir šaudmenų sandėliuose bei pakelėse ir „pyškinti“ metus laiko, visą parą ir be pertraukos. Rusija, kuri „padeda“ Ukrainiečiams susitarti tarpusavyje. Vokietija, kuri sprendžia Graikų ir Ukrainiečių likimus ir dar daugelis aplinkinių, kurie priversti „agresyviai laukti“. Tačiau kaip į tokius geopolitinius procesus reaguoja rinkos ir gan ciniški investuotojai.
Investuotojai reaguoja paprastai. Europoje pinigais balsuojantys žmonės paprasčiausiai padidino rizikos suvokimo kartelę – įskaičiavo į kainą, kas lėmė, kad akcijų kaina Vakarų Europoje nekito arba kilo labai neženkliai. Per minėtą laiką dauguma bendrovių krovė pelnus ir gerino veiklos rezultatus, kurie šiandien jau neleidžia užsimerkti. Kaip pavyzdį galima pateikti finansų sektorių, kur svarbiausi Europos bankai pradėjo gerinti veiklos rezultatus po labai ilgo laikotarpio.
Metų pabaigoje optimizmas pradėjo augti ir šiandien galime matyti, kad rinkos pasistiebė reikšmingai, net ir išliekant rizikai, kad kuri nors valstybė pasuks destruktyviu keliu.
Tad kyla klausimas, kaip toliau gali elgtis mažai jausmus demonstruojantys investuotojai, kurie rūpinasi savo pinigais ir tai daro gan pragmatiškai. Jei problemos išsispręs ir atsiras situacijos švelnėjimas, tada galime pamatyti optimizmo protrūkį. Tačiau realiai tai bus įvardijama, kaip rizikos lygio sumažinimas – bendrovės dirbs kaip dirbusios, tačiau jų akcijų kaina Europoje turi potencialo pasikeisti stipriau teigiamai nei neigiamai. Rizika mažėja – kaina didėja, toks dėsnis galioja visada. Jei vis tik sankryžose bus sukama ne itin tinkamais keliais ir bus eskaluojamos valstybių problemos, tada gali niekas nepasikeisti, nes daug galimų blogų sprendimų jau atvaizduota kainose, arba sulaukti neigiamo poslinkio, jei viskas bus blogiau nei šiandien atrodo, kad gali būti.
Tuo pat metu galima spręsti kurie įvykiai šiandien yra svarbiausi. Rytų Europiečiui tikriausiai sukels nuostabą, kad Graikijos skolos diskusijos yra daug skambesnėmis antraštėmis pateikiamos vakarų spaudoje nei realiai karu gręsiančios problemos Ukrainoje, bet šios dvi problemos dominuoja. Tikėtina, kad šią bei kitą savaitę sulauksime daugiau žinių iš abiejų šaltinių, tad kyla klausimas ar gausime kiek gaivesnio oro gurkšnį, kuris tikrai gali išlaisvinti optimizmą, kuris tūno rinkose?