Iliustruodamas optimistinį namų ūkių nusiteikimą, analitikų grupės „Conference Board“ apskaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį šoktelėjo iki 102,9 punkto, arba lygio, fiksuoto dar 2007 m. rugpjūtį. Tačiau ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų rodiklis ne! atitiko pozityvių prognozių, gruodį smukęs net 3,4 procento (tikėtasi 0,3 proc. ūgtelėjimo). Ketvirtą mėnesį iš eilės traukęsis vienas iš pagrindinių gamybos pajėgumų naudojimo rodiklių patvirtina bendroves sulėtinus investicijų tempą. Manoma, kad šiandien vakare skelbiamas JAV Federalinio rezervų banko posėdžio pranešimas patvirtins išliekantį kantrų centrinio banko požiūrį pereinant prie pinigų politikos normalizavimo. Tą iliustruoja ir smuktelėjęs JAV iždo obligacijų pajamingumas (10 metų trukmės šįryt siekia 1,815 proc.). EUR/USD kursas išlaiko savaitės pradžioje įgytą stiprėjimo kryptį (šįryt 1,1365 JAV dolerio už eurą).
Savaitės pradžioje matytas optimizmas sumenko ir Europos akcijų rinkose. Kiek prastesni negu laukta didžiųjų bendrovių („Siemens“, „Philips“) ketvirčio rezultatai timptelėjo indeksų vertes žemyn (EURO STOXX -1,22 proc., Vokietijos DAX -1,57 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,09 proc.). Iki paaiškės naujų detalių Graikijos naujosios vyriausybės ir kreditorių trejeto derybose, investuotojai, tikėtina, išliks atsargesni. Investuotojų Azijoje nuotaikos išsiskyrė, tačiau pagrindinių akcijų indeksų pokyčiai nedideli (09:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,15 proc. , Honkongo HANG SENG -0,33 proc.).
Šiandien tuštokas (be FED sprendimo) ekonominių rodiklių kalendorius rytoj pasipildys JAV ir euro zonos makroekonomine informacija. Prognozuojama, kad naujų bedarbių paraiškų JAV per savaitę sumažėjo (iki 300 tūkstančių). Manoma, kad, Europos centriniam bankui ryžtingai įgyvendinant ekonomikos skatinimo priemones, pinigų kiekio rodiklis (P3) patvirtins ūgtelėjusią pinigų pasiūlą euro zonoje (gruodį metinis prieaugis, tikimasi, sudarys 3,5 proc.). Kita vertus, prognozuojama, kad kainos didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje per metus smuko net 0,8 proc. (sausį).
Baltijos šalių rinkose investuotojai mažino riziką (OMXBB -0,34 proc., OMXV -1,04 procento). Vilniaus biržoje aktyviai pardavinėtos LESTO (-2,30 proc.) akcijos, baiminantis, kad naujoji elektros paslaugų kainodaros metodika gali neigiamai paveikti bendrovės galimybes ir toliau mokėti dosnius dividendus. Ketvirtadienį savo metinius rezultatus skelbsiančios TEO LT (-1,94 proc.) akcijos pigo, investuotojams abejojant, kad bendrovė sugebės kompensuoti nuolatos smunkančias pajamas už balso telefonijos paslaugas pajamomis iš kitų veiklos segmentų. Talino biržoje aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ (-1,57 proc.) ir „Tallinna Vesi“ (-0,71 proc.) akcijomis, o pesimistiškos nuotaikos Vakarų Europos rinkose persidavė ir vietos investuotojams. Žvelgiant į artimiausią ateitį galima prognozuoti, kad mažėjant rizikos tolerancijai didės stabilius dividendus mokančių bendrovių akcijų paklausa.
