Lietuvos obligacijų ECB greičiausiai nesupirkinės, nes lėšos bus nukreiptos į probleminių valstybių obligacijas. Taip bus sudaroma intervencinė paklausa, kuri leis pietinėms Europos valstybėms skolintis pigiau. Tačiau šis punktas reiškia, kad bendrai rinkoje bus padidinta obligacijų paklausa, kas mažins prašomus procentus, todėl Lietuva galės iš to išlošti, nes jos obligacijas investuotojai išpirks brangiau (už mažesnius procentus). Mūsų skolos našta tokiu atveju bus mažesnė metams į priekį.
Beje, įdomus faktas, kad ECB pirks tik investicinio reitingo obligacijas, kas reiškia kad Graikijos obligacijos „lieka už borto“ – šiai šaliai nepavyks pasinaudoti galimybėmis pasiskolinti pigiau.
Kita naudinga informacija Lietuviams yra ta, kad jei ECB imasi skatinimo programos, tai palūkanų didinimo laikotarpis taip pat nustumiamas bent iki šios programos pabaigos. Dabar aišku, kad euro zonoje palūkanų didėjimo galime nesitikėti iki kitų metų galo, jei nebus esminių pasikeitimų politikoje. Eurais besiskolinantieji gali būti ramesni, kad jų palūkanos nepakils netikėtai.
Trečia nauda šios programos yra ta, kad Lietuvos įmonių eksportas gali palengvėti ir čia yra dvi kryptys – į euro zoną ir už jos ribų. Paskelbus apie programą euro kursas dolerio atžvilgiu ritosi į naujas žemumas ties 1,14 JAV dolerio už eurą. Pingantis euras sudaro galimybes lengviau realizuoti mūsų prekes už euro zonos ribų. Daugiau eksporto – daugiau darbo vietų ir užimtumo. Tuo pat metu pati programa svarbi Lietuvai ir dėl eksporto jau euro zonos ribose, nes ši programa gali paskatinti mūsų svarbiausias rinkas – Vokietiją, Latviją.
Ketvirta nauda Lietuvai, kaip ir visai sąjungai gali būti ta, kad pavyks išvengti neigiamos defliacinės spiralės veiksnių, kai kainos ilgą laiką linkusios mažėti ir taip galiausiai pasiglemžia verslų pajamas ir mažina dirbančiųjų poreikį.
Visos šios naudos neateis automatiškai, tam prireiks laiko ir gausybės struktūrinių reformų senajame žemyne, tačiau tai stiprus ir reikalingas žingsnis į priekį.