Auksas dažniausiai naudojamas apsiginti nuo dviejų priešų – infliacijos, kuri veikia ilgą laiką ir tyliai, bei didelių grėsmių, kurios būna nestabilumų ir konfliktų pavidalu bei turi riboto laiko riziką. Pirmosios rizikos akivaizdu kad nėra ir gintis nuo jos niekas neskatina. Paskutiniai sprendimai JAV ir Europos centriniuose bankuose sako, kad infliacijos šiais metais ko gero nematysime, tad kodėl brangsta auksas.
Greičiausiai, kaltė krenta ant nestabilumų. Jei pažvelgtume į aukso kainą pastebėtume, kad ji pradėjo augti, kai išaiškėjo Graikijos problemos dėl išankstinių parlamento rinkimų ir Grexit galimybės. Tada prisidėjo teroro pavojus Prancūzijoje, nuosekliai eskaluojasi problemos su Islamo valstybe ir jos intencijomis ir galiausiai žlugusios taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos. Šie katalizatoriai lėmė aukso kainos augimą.
Reikia nepamiršti ir dar vieno veiksnio – tai staigiai pigusi nafta, kuri lėmė dideles pinigų sumas, kurios buvo ištrauktos iš žaliavų rinkos. Dar galima pridėti ir pigusį varį, kuris taip pat generavo laisvų pinigų srautą. Tad galima tikėtis, kad investuojantys į žaliavas „priparkavo“ savo lėšas aukso pavidale, kol yra ieškomas sprendimas ką daryti toliau.
Kalbant ar auksas turi ilgalaikio palaikymo galimybę, tai čia yra keli atsakymai. Taip, nes Davose besirenkantys lyderiai mato, kad artimiausius 18 mėnesių pagrindinė pasaulio problema išliks politinis ir karinis nestabilumas ir tai skatina aukso kaina kilti. Ne, nes pasaulyje infliacijos lygis yra per žemas, kad matytume ilgalaikį aukso brangimą. Tam reikia kad pasaulio ekonomikos globaliai atsistotų ant kojų ir pradėtų generuoti infliaciją. Gali būti kad matysime šių dviejų faktorių persidengimą – pirmą pusmetį neramumai palaikys kainą, o antrame pusmetyje pradės stiprėti infliaciniai lūkesčiai, kas sklandžiai palaikytų aukso kainą.