Vakar paaiškėjo, kad vartotojų pasitikėjimas euro zonos ekonomika rugsėjį smuko ketvirtą mėnesį iš eilės (iki -11,4 punkto, nors prognozuota -10,5 punkto), tačiau rodiklis vis dar išlieka aukščiau vidutinės reikšmės (-12,6 punkto), skaičiuojamos nuo pat rodiklio skelbimo pradžios (1985 m.). Europos centrinio banko (ECB) prezidentas M. Dragis (Mario Draghi) ketvirtiniame pranešime Europos parlamentui vakar pabrėžė, kad nepriimtinai aukštas nedarbas ir lėta paskolų rinkos plėtra, tikėtina, pristabdys euro zonos ekonomikos atsigavimą, ir patvirtino galiojant anksčiau iškeltą tikslą padidinti ECB balansą iki 2012 m. lygio. ECB vadovas patikino, kad praėjusią savaitę paskelbti pirmojo tikslinių paskolų bankams etapo rezultatai, beveik 2 kartus atsilikę nuo prognozių, turėtų būti vertinami kartu su gruodžio mėnesį suplanuotu antruoju lėšų paski! rstymu. Spalio pradžioje vyksiančiame ECB posėdyje laukiama daugiau detalių dėl turtu užtikrintų obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų supirkimo programų įgyvendinimo. Investuotojai Europoje šiandien laukia euro zonos Markit skelbiamų rugsėjo mėnesio verslo pasitikėjimo rodiklių, kurie, prognozuojama, bus kiek prastesni negu praėjusį mėnesį (EURO STOXX -0,48 proc., Vokietijos DAX -0,51 proc.).
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai vakar smuko, investuotojams vertinant Kinijos ūkio augimo galimybes be papildomų fiskalinės ir pinigų politikos skatinamųjų priemonių (S&P 500 -0,80 proc., NASDAQ -1,14 proc., DOW JONES -0,62 proc.). Nuotaikos rinkos dalyviams nepagerino ir informacija, kad namų pardavimai antrinėje JAV rinkoje rugpjūčio mėnesį smuko 1,8 proc., kas vėl sukėlė diskusijų, ar JAV būsto rinkos atsigavimas yra tvarus. Tuo tarpu šiandien popiet skelbiamas JAV Markit gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis rugsėjo mėnesį, prognozuojama, sustiprės (58 punktai, palyginti su 57,9 punkto praėjusį mėnesį).
Geopolitinė padėtis išlieka nepastovi. Ukrainos prezidentas P. Porošenko patvirtino, kad įtampa šalies rytuose mažėja, todėl ruošiamasi sunkiosios artilerijos atitraukimui nuo separatistų valdomos teritorijos linijų, sukuriant vadinamąją buferinę zoną. Tuo tarpu šiandien anksti ryte Jungtinės Valstijos ir jų partnerės ėmėsi karinių veiksmų prieš „Islamo ir Levanto islamo valstybės“ teroristus Sirijoje, vakarų valstybių vyriausybėms nuogąstaujant, kad džihadistai gali pradėti rengti teroro atakas Europoje arba JAV.
Nepaisant neigiamos nuotaikos Vakarų Europos biržose, visų Baltijos šalių indeksų vertė ūgtelėjo – OMXV +0,02 proc., OMXR +0,07 proc., OMXT +0,28 procento. Investuotojų dėmesio centre atsidūrė „Olympic Entertainment Group (+0,50 proc.) akcijos. Buvo sudarytas 91 sandoris, o akcijų perleista už 326 tūkst. eurų. Paklausos padidėjimą nulėmė per vieną tarpininką vykdytas agresyvesnis akcijų pirkimas. Naujienos, kad Rokas Masiulis, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius, buvo paskirtas energetikos ministru, investuotojų reakcijos nesulaukė. Bendrovės akcijomis buvo sudaryta tik 5 sandoriai, o akcijų kaina nepakito. Šią savaitę investuotojų kalendoriuje svarbių naujienų nenusimato, todėl galima tikėtis, kad prekyba vyks didžiausią dėmesį skiriant su Rusija susijusiems geopolitiniams įvykiams.
