Žurnalo „Investuok“ rugsėjo numerio investuotojas – Audrius Dzikevičius – mokslų daktaras, į investavimą žvelgiantis ne vien praktiškai, bet ir moksliškai. Jis yra publikavęs keletą mokslinių straipsnių finansų rinkų tema. Šiuo metu, šalia pagrindinio darbo dar dėsto VGTU Finansinės inžinerijos fakultete, yra klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas. Jis įsitikinęs: mokslas su praktika visuomet dera. Įvairios teorijos tik patvirtina tai, kas vyksta finansų rinkose.
Penkiolikos metų neigiamas ciklas baigsis 2015 m.
„Tiek mokslas, tiek praktika rodo, kad investuotojus veikia godumas ir neišmanymas. Rinkoms vystantis ciklais, kurie yra natūralūs, aiškūs ir prognozuojami, žmonės, to nesuprasdami, vedami trumpalaikio pelno siekio, praranda dalį arba visus pinigus, – sako A. Dzikevičius. – Pats esu atsargus, ilgalaikis investuotojas, stebintis, kas vyksta finansų rinkose ilgalaikių ciklų požiūriu.“
Pasak mokslininko ir investuotojo, viena iš finansų rinkų teorijų skelbia, kad ciklai rinkose keičiasi kas penkiolika metų, ir šis neigiamas ciklas, prasidėjęs 2000 metais, turėtų netrukus baigtis. „Šiam pasibaigus, turėtų prasidėti teigiamas finansinių aktyvų kainų augimo prasme ciklas“, – prognozuoja klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas.
Akcijų kainų augimui terpė palanki
Pasak žurnalo „Investuok“ pašnekovo, akcijų ir kitų rizikingesnių aktyvų kainoms augti yra nemažai sąlygų – šiuo metu paskolų palūkanos itin žemos, obligacijų rinkoje nėra ko pirkti. „Kita vertus, nemanau, kad šią minutę verta pulti pirkti akcijų, nes yra nuomonių, jog šiais metais dar galime išvysti įvairių sukrėtimų finansų rinkose, po kurių akcijų bus galima įsigyti pigiau“, – pataria A. Dzikevičius.
Atsargos trijose kišenėse
„Pradėjau investuoti norėdamas teorines žinias patikrinti praktiškai . Šiuo metu investuodamas siekiu išskaidyti pajamų šaltinius. Savo investicinį portfelį dėlioju pagal klasikinę struktūrą iš trijų dalių: neliečiamas rezervas juodai dienai pragyventi bent jau šešis mėnesius, gyvybės ir pensijų draudimas, kurį vadinu šeimos rizikos fondu, ir aukštesnės rizikos, bet kartu didesnio pajamingumo investicijos. Mano nuomone, gyvybės draudimo suma turėtų dengti bent pusę finansinių įsipareigojimų sumos, bet individualiu atveju reiktų atsižvelgti, kokia yra besidraudžiančiojo ir jo sutuoktinio sveikata“, – savo investavimo filosofiją aiškina A. Dzikevičius.
Jo nuomone, vaikų ir suaugusiųjų gyvybės draudimo tikslai turėtų būti skirtingi – suaugusiųjų sveikatos ir gyvybės draudimas turėtų būti orientuotas į ligų, nelaimingų atsitikimų ir mirties rizikas, o ne pinigų kaupimą, kurį galima įgyvendinti ir kitais, efektyvesniais, būdais, tarkim, periodiškai investuojant į pasirinktus vertybinius popierius.
O per vaikų sveikatos ir gyvybės draudimą galima kaupti pinigus ateičiai, nes paprastai vaikų draudimo apsauga nuo ligų ir traumų kainuoja pigiau nei suaugusiųjų.
Svarbiausia - neprarasti pinigų
A. Dzikevičius investuodamas laikosi Warreno Buffetto vienos iš pagrindinių taisyklių – „neprarasti pinigų“. „Norėdamas patikrinti kokią nors investavimo idėją, visuomet investuoju mažesnę dalį skiriamų investicijai lėšų, jei idėja pasitvirtina ir dar nėra per vėlu, investuoju papildomai. Jei jau per vėlu, ieškau kitų investavimo idėjų“, – žurnale „Investuok“ pasakoja pašnekovas. Taip natūraliai susidaro investicijų portfelis, kuris yra gerai išanalizuotas – suprantama, į ką ir kodėl buvo investuota.
Dabar – tiesiogiai į smulkias įmones
„Aš iš klasikinio investuotojo reguliuojamoje rinkoje tapau rizikos kapitalo investuotoju, valdančiu nemenką dalį įmonės akcijų. Tai leidžia man aktyviai dalyvauti valdant įmonę – aš pats valdau investicijų riziką, ko negali padaryti turėdamas mažą dalį įmonės, kurios akcijomis prekiaujama biržoje“, – teigias A. Dzikevičius. Jis įsitikinęs, kad tokiu investuotoju jam padėjo ne tik pinigai uždirbti investuojant į biržoje prekiaujamų įmonių akcijas, bet ir įgyta patirtis.
Mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio
A. Dzikevičiaus nuomone, renkantis investicijų patarėją geriausia rinktis nepriklausomą, tačiau kol kas Lietuvoje yra tik keletas finansų patarėjų įmonių, kurios teikia paslaugas valdantiems didelius investicijų portfelius. Todėl turintiems mažesnius portfelius lieka tik finansinių institucijų patarėjai ir konsultantai. Anot investuotojo, jų paslaugomis irgi galima naudotis, tik prieš priimant sprendimus reikia prisiminti, kam jie priklauso.
Atsižvelgdamas į savo profesinę patirtį žurnalo „Investuok“ pašnekovas pataria neapsiriboti vien investicijomis į akcijas ar obligacijas, visų pirma investuoti į save, surandant būdų, kaip padidinti šiuo metu gaunamas pajamas iš darbinės veiklos.
Patyręs investuotojas siūlo galvoti ne vien apie tai, kaip išskaidyti investicijų riziką. Lygiai taip pat reikia skaidyti ir gaunamas pajamas – taip sumažinama priklausomybė nuo pajamų iš vieno pagrindinio šaltinio. Kita vertus, neretai pasitaiko ir taip, kad pajamos iš antraeilės veiklos laikui bėgant tampa ir pagrindinės.
Naujame žurnalo “INVESTUOK" rugsėjo mėnesio numeryje ieškokite:
Aktualija: įmonių obligacijos atrodo neberacionaliai – situacija smarkiai iškreipta. Kuo tai gresia ekonomikai, ir pataria, kaip elgtis eiliniam investuotojui. Vertybinių popierių birža: analizuojame energetikos bendroves; Investavimo ABC: „Facebook“ startas – kodėl įmonės pradeda viešai siųlyti savo akcijas?; Nekilnojamasis turtas: renovacija ketinantiems pirkti būstą investavimo tikslais; Alternatyvos: ir vėl bitkoinai – kur jų pranašumai, trūkumai, esama situacija; Pinigų kolekcionavimas – investicija anūkams; Investavimo psichologija: apie tai, kaip pinigų trūkumas dabar, trumpina žvilgnį į ateitį. Ar investavimo klaidos gali priklausyti nuo Jūsų temperamento? Įžvalgos: laikas išsivaduoti iš finansinių represijų ir išmokti pelningai investuoti; Ar gerai suprantame žaidimo „Europinis kapitalizmas“, kurį žaidžiame jau beveik 25 metus, taisykles? Ir dar: apžvalgos, fondų rezultatai, garsios mintys.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
