Lietuva

Itin daug dėmesio sulaukė „Teo LT“ vertybiniai popieriai, jų perleista už 357 tūkst. eurų, kaina kilo 4 proc. Tokį ažiotažą sukėlė bendrovės siūlymas mokėti 0,19 lt. dividendus akcijai bei mažinti įstatinį kapitalą 194 mln. litų. Siūlomi dividendai rinkos nenustebino – įmonė noriai kasmet dalinasi uždirbtu pelnu. Taip pat bus proporcingai mažinamas akcijų kiekis, išmokant 194 mln, litų akcininkams; po šios procedūros akcijų kaina rinkoje turėti atitinkamai ūgtelėti, nes įmonės vertė nepakinta, tiesiog lieka mažiau akcijų. Bendrovė po prekybos pranešė, jog vadovų komandą paliks G. Vegys ir E. Kasperavičius. Didelis aktyvumas stebėtas ir prekyboje „Panevėžio statybos tresto“ vertybiniais popieriais, jų perleista už 182 tūkst. eurų, kaina beveik nekito. 100 tūkst. eurų vertės tiesioginiu sandoriu perleistos „Rokiškio sūrio“ akcijos. Investuotojai vėl rinkosi „Vilkyškių pieninės“ vertybinius popierius, jie brango 4,43 proc. Įmonės pardavimai paskutiniu metu džiugina. Kilo ir „Aprangos“ akcijų vertė – bendrovė pranešė plečianti prabangos segmento parduotuvių tinklą. „Invalda LT“ paskelbė atskyrimo sąlygas. Vakar „Lietuvos energijos gamyba“ pranešė, jog pritarta „Nordic Energy Link“ likvidavimui, tai bendrovei turėtų atnešti virš 20 mln. litų įplaukų.

Estija

NASDAQ OMX Talino biržos apyvarta sudarė 474 tūkst. eurų, indekso vertė kito nežymiai. Vėl aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ vertybiniais popieriais, jų vertė kilo 6,38 proc. iki 2 eurų už akciją. Investuotojai grįžta į šią atpigusią poziciją, tikėdamiesi, jog įmonė pasiūlys nemažų dividendų. „Tallinna Vesi“ 2013 m. veiklos pelnas smuko 14 proc., šios įmonės akcijos rinkoje pigo 1,6 proc. „Olympic Entertainment Group“ vertybinių popierių vertė nepakito, o „Merko Ehitus“ brango 2,67 proc.

Latvija

NASDAQ OMX Rygos biržoje prekiauta labai neaktyviai – sudarytas 41 sandoris, apyvarta siekė 26 tūkst. eurų. „Olainfarm“ akcijos brango 1,67 proc., „Latvijas Kugnieciba“ vertybiniai popieriai pigo 1,81 proc., „Valmieras Stikla Skiedra“ – 3,81 proc., „SAF Tehnika“ – 5,03 proc.

Įmonių naujienos

Šiandien telekomunikacijų bendrovė „TEO LT“ paskelbė visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo siūlymus. Pranešta, kad bendrovė ketina mokėti ne tik dividendus, bet ir duoti akcininkams lėšų iš įstatinio kapitalo mažinimo. Bendrovės valdyba siūlo mokėti 147,6 mln. Lt dividendų, arba 0,055 EUR akcijai. AB banko „Finasta“ anksčiau teikta „TEO LT“ dividendų prognozė sudarė 0,054 EUR. Galima priminti, kad prieš metus išmokėta 0,058 EUR dividendų akcijai. Siūloma dividendais išmokėti 98 proc. bendrovės paskirstytinojo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės likvidumas jau kelis metus yra per didelis, galiausiai buvo priimtas sprendimas išmokėti perteklines lėšas akcininkams. Toks sprendimas, nors ir nebuvo šiais metais labai laukiamas, bet jau aptarinėjamas investuotojų gretose nuo praėjusių metų eilinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo užsiminta, kad viena iš galimų perteklinių lėšų išmokėjimo alternatyvų, yra įstatinio kapitalo mažinimas. „TEO LT“ valdyba siūlo mažinti įstatinį kapitalą 194,2 mln. Lt, arba 25 proc. Tos lėšos bus išmokėtos visiems akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui. Tiesa, atitinkamai mažės bendrovės akcininkų turimas akcijų skaičius 25 proc. Todėl akcijos kaina rinkoje po dividendų išmokėjimo bei įstatinio kapitalo lėšų mažinimo išmokėjimo turės ūgtelti. Lėšos akcininkams bus išmokamos po pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre. Į dividendus ir įstatinio kapitalo mažinimo lėšas galės pretenduoti investuotojai, kurie bus „TEO LT“ akcininkais 2014 m. gegužės 14 d. Tiek dividendai, tiek ir įstatinio kapitalo mažinimo lėšos turi būti išmokamos per mėnesį. Verta priminti, kad dividendų mokėjimas ir lėšų išmokėjimas mažinant įstatinį kapitalą, nekeičia įmonės vertės, tik akcininkams priklausančią nuosavo kapitalo dalį. Be to, toks lėšų, mažinant įstatinį kapitalą, išmokėjimas yra vienkartinis ir jo artimiausiais metais nebus. Tam įmonei dar reiks ir skolinti. Dabar įmonės rinkos EV/EBITDA rodiklis sudaro 6,8 EV/EBITDA, o tai nėra labai mažas vertinimas tokiai vis mažesnį pelną uždirbančiai įmonei. Žemiau pateikti skaičiavimai, kaip akcijos kaina turėtų koreguotis po dividendų mokėjimo ir įstatinio kapitalo sumažinimo.

Šiandien „Invalda LT“ paskelbė atskyrimo sąlygas. Pranešta, kad pradžioje bus atskirtos trys uždaro tipo investicinės bendrovės:

a) „INVL Baltic Farmland“ – bendrovė valdanti 2,9 tūkst. Lt ha ž.ū. paskirties žemės (jos vertė 36,1 mln. Lt). Nuosavo kapitalo vertė sudaro 34,4 mln. Lt. Vienas žemės hektaras įvertintas 12,2 tūkst. ha. Galima priminti, kad vienas žemės hektaras įvertintas 12,2 tūkst. Lt už ha. Nuo 2014 m. bendrovės valdomos dukterinės įmonės nebegali pirkti žemės dėl susijusių įmonių grupei taikomų apribojimų įsigyti žemės daugiau nei 500 ha, tad plėtra galima tik per naujų įmonių akcijų įsigijimą. Tikėtina, kad įmonės akcijų vertė bus nedaug mažesnė nei nuosavo kapitalo vertė.

b) „INVL Baltic Real Estate“ – NT investicinė bendrovė (jos turto vertė siekia 150 mln. Lt, nuosavo kapitalo vertė 44,3 mln. Lt). Bendrovei priklauso biurų, sandėliavimo, gamybos NT objektai daugiausia Vilniuje ir Rygoje. Taip pat tikėtina, kad biržoje bendrovės akcijų vertė bus artima nuosavo kapitalo vertei.

c) „INVL Technology“ – IT investicinė bendrovė, valdysianti 80 proc. „BAIP“ akcijų. (Vertinant grubiai pagal 7-8 EV/EBITDA daugiklį bei 2013 m. 4,4 mln. Lt EBITDA, įmonės kapitalizacija rinkoje gali sudaryti apie 20 mln. Lt.)
Naujų bendrovių akcijas dabartiniai „Invalda LT“ akcininkai gaus proporcingai šių atskiriamų įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų balansinei vertei. Akcininkai liks su 52,05 proc. „Invalda LT“ akcijų, 14,45 „INVL Baltic Real Estate“ akcijų, 30,9 proc. „Baltic Real Estate“ bei 2,6 proc. „INVL Technology“ akcijų. Būtina atkreipti dėmesį, kad atskyrimas vykdomas balansinėmis vertėmis, ne rinkos, tad šių bendrovių rinkos verčių proporcijos bus kitokios – tokios, kokias nustatys pati rinka pagal akcijos kainą. Apskritai, kiekvienam akcininkui galios taisyklė, kad jo gaunamas naujų bendrovių akcijų skaičius kartu su liekančiu „Invalda LT“ akcijų skaičiumi sudarytų tiek pat, kiek turėta prieš atskyrimą akcijų.

Atskiriamų bendrovių akcijos turėtų pasirodyti NASDAQ OMX Vilniaus biržoje. Tiesa, jos neturėtų būti likvidžios dėl žemo laisvų akcijų skaičiaus, tad tik atskirtų įmonių plėtra per kapitalo pritraukimą galėtų didinti jų likvidumą. Tikėtina, kad mažiausiai likvidi bus „INVL Technology“, nes jos didesnius kiekius turės tik didesni „Invalda LT“ investuotojai (pavyzdžiui 100 „Invalda LT“ akcijų turėtojas (jo akcijų rinkos vertė dabar 1039 Lt, gaus tik 3 „INVL Technology“ akcijas), o ir pačių akcijų kaina bus ganėtinai didelė nominalia išraiška. Visgi ši įmonė yra labiausiai galinti augti. Įdomu bus sužinoti ir tai, kiek „Invalda LT“ įkurta valdymo įmonė ims už šių investicinių bendrovių valdymą. Tai, kad atskyrimo sąlygos paskelbtos, reikia vertinti teigiamai, nes akivaizdu, kad bendrovė sėkmingai juda pirmyn su verslo modelio pokyčiais.

Vakar „Lietuvos energijos gamyba“ pranešė, kad pritarta iki 2013 m. gruodžio 30 d. elektros kabelį „Estlink1“, jungiantį Suomiją ir Estiją, valdžiusios bendrovės „Nordic Energy Link“, likvidavimui. Pastarosios įmonės 25 proc. akcijų paketą valdo „Lietuvos energijos gamyba“. Jos investicija į šį projektą siekė 21,5 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad „Nordic Energy Link“ grynasis turtas 2013 m. pabaigoje sudarė 110 mln. eurų, „Lietuvos energijos gamyba“ likvidavus bendrovę turėtų sulaukti iki 27,5 mln. Lt. Tai nėra labai didelė suma (2 proc. įmonės kapitalizacijos), bet vis vien turi teigiamos įtakos jos finansiniams srautams. Tikėtina, kad ši naujiena didesnės įtakos rinkai neturės, nes apie „Nordic Energy Link“ likvidavimo planus jau buvo skelbta anksčiau.