Panika dėl neigiamų indėlių palūkanų – nepagrįsta

Gruodžio pradžioje rinkas nustebino Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, patikindamas, kad dabartinė monetarinė situacija, ECB vertinimu, visiškai atitinka BVP ir infliacijos prognozes, ir kad Valdančioji taryba nesvarstė monetarinių svertų (bazinių palūkanų, obligacijų supirkimo ar ilgalaikių atviros rinkos operacijų) keitimo, tai kiek nuramino rinkas, ir EURIBOR palūkanų normos šiek tiek pakilo, signalizuodamos apie sumažėjusias baimes dėl dar mažėsiančių palūkanų.

Vienintelis klaustukas liko sąraše – M. Draghi paminėjo, jog susirinkimo metu buvo diskutuota dėl neigiamų tarpbankinių indėlių palūkanų. Ši mintis netruko plačiai pasklisti viešojoje erdvėje perspėjimais, kad už indėlius gali tekti primokėti. Tai nėra tiesa. Reikia atsiminti, jog ECB tarpbankinių indėlių palūkanų norma taikoma tik bankams ir tik vienos nakties terminui. Ji veikia kaip kompasas, kur link bankai turi kreipti perteklines lėšas. Tiksliau pasakius, neigiamos indėlių palūkanos reikštų, jog bankams nebelieka prasmės deponuoti perteklines lėšas, taigi, jų verčiau tiesiog neturėti – anksčiau laiko grąžinti pasiskolintas lėšas, naudojantis ECB atviros rinkos operacijomis, arba įdarbinti perteklines lėšas kitur ir kitokiais terminais.

Tačiau indėlininkai dažniausiai deda indėlius trims, šešiems mėnesiams arba dvejiems metams, tai yra stabilūs ir ilgi, bankui labai reikalingi terminai. Be to, tokių indėlių sumos, jei vertinsime privačių indėlininkų segmentą, bus santykinai mažos, taigi nuogąstauti, jog tokiam indėlininkui bankas pasiūlys susimokėti už padedamą indėlį, nėra jokio pagrindo. Galbūt bankas, turėdamas nepamatuotai didelį likvidumo perteklių, atskirais atvejais gali nutarti nepriimti itin didelio indėlio pačiam trumpiausiam terminui – dienai ar dviems, tačiau tokia galimybė yra tik teorinė, ir liečia tik pačius didžiausius institucinius ar tarpbankinius indėlius.

Euro palūkanų normos vis tiek išliks žemos

Tačiau šią temą rinkos jau ima pamiršti, nes dabar didžiausias diskusijų objektas – artėjant metų pabaigai kylančios EURIBOR palūkanos. Pirma, verta pastebėti, kad pokytis yra visiškai nedidelis, galėtume sakyti, nereikšmingas – per pastarąsias dvi savaites 6 mėnesių EURIBOR pakilo 7 baziniais punktais arba 0,07 proc. punkto. Nors turint omenyje, kad pats EURIBOR šiuo metu yra 0,387, minėtas pokytis gali atrodyti reikšmingas, tačiau iš tiesų ilgesnių terminų palūkanoms toks pokytis gali atsirasti per dieną ir nieko per daug nenustebinti.

Priežastis šį kartą yra gana banali – artėjant metų pabaigai kone kasmet jaučiama didesnė įtampa tarpbankinėje pinigų rinkoje, bankai mažiau linkę vieni kitiems skolinti, ir dėl to palūkanos yra linkę šiek tiek kilti. Įprastai, pradėjus naujus metus, situacija koreguojasi ir grįžta į normalias vėžes. Šiemet minėtą efektą sustiprino faktas, kad, būtent pagal metų pabaigos bankų balansų duomenis, ECB atliks vadinamąjį bankų aktyvų kokybės vertinimą (angl. asset quality review arba AQR), taigi, minėtą EURIBOR kilimui įtakos turėjo techninės priežastys ir prasidėjus naujiems metams, jei neatsiras kitų veiksnių, palūkanos gali pasikoreguoti žemyn. Be šių priežasčių, euro palūkanų fronte naujienų nėra – M. Draghi vis dar kartoja, kad vidutiniu laikotarpiu tiek infliacija, tiek ir euro palūkanų normos išliks labai žemos, ir vidutinį laikotarpį šiuo atveju suprantame kaip dvejus ar net trejus metus.

Finansų rinkos JAV ekonomikos skatinimo mažinimą pasitiko ramiai

JAV paskutinio šiemet susirinkimo metu FED paskelbė, kad mažins obligacijų supirkimą 10 mlrd. JAV dolerių per mėnesį (iki šiol supirkimo mastas sudarė 85 mlrd. JAV dolerių per mėnesį). Finansų rinkos šią žinią sutiko palankiai – akcijų rinkos visame pasaulyje kilo, taip pat kilo JAV dolerio kursas. Jau mėnesio pradžioje aukso perspektyvos naujiems metams atrodė blankiai, tačiau po FED naujienų aukso kaina dar labiau reikšmingai nukrito.

Pagrindinis tokio FED žingsnio motyvas – aiškūs ženklai, kad ekonomika atsigavo ir auga priimtinais tempais bei darbo rinkos situacija stabilizuojasi ir gerėja. Pirminė teigiama akcijų rinkų reakcija išties kontrastuoja su lūkesčiais, kuriuos turėjo finansų rinkos prieš kelis mėnesius – tuomet galimas likvidumo mažinimas buvo laikomas negatyviu veiksniu akcijų rinkoms, nes, esą, sumažėjus likvidžių lėšų kiekiams, mažiau jų pasuks į rizikingų aktyvų klases, taigi, taip pat ir akcijas. Šiandien rinkų dalyviai jau mąsto kitaip. Faktas, kad FED pripažino pozityvius makroekonominius duomenis ir vertina juos teigiamai, reiškia, jog ekonomikos atsigavimo cikle įmonių galimybės augti, būti pelningoms didėja, taigi, atitinkamai auga investuotojų lūkesčiai dėl pajamų iš akcijų ir didėja akcijų paklausa. Viskas atrodo gana logiška.

Viena tik abejonė kartais šmėkšteli, pažiūrėjus į indeksų P/E (price/earnings, arba kiek metinių pajamų sudaro akcijos kaina) reikšmes. Tarkime, JAV akcijų rinką gerai reprezentuojančio S&P indekso P/E rodiklis šiuo metu yra 17, ir tai yra aukščiausias lygis nuo 2009 m. vidurio. Tai yra daug, ir turint omenyje visuotinį optimizmą dėl JAV makroekonominės situacijos, panašu, kad gali būti dar daugiau. Ties kokiu lygmeniu rinkos nutars „jau per daug“, šiandien neaišku. Tačiau panašu, kad šiuos metus rinkos baigs džiugiomis nuotaikomis.