Tokios žemos palūkanos fiksuojamos pirmą kartą.
ECB 0,75 proc. palūkanų normą laikė 10 mėn., tačiau spaudžiamas blogėjančių ekonominių rodiklių, ryžosi mažinti pinigų kainą.
„Dabar sumažinus palūkanų normas, ECB arsenalas kovai su recesijos nuotaikomis beveik išseko, o šio žingsnio poveikis euro zonos ekonomikai bus labai ribotas – likvidumas bankų rinkoje yra pakankamas ir keliomis dešimtosiomis sumažėjusios palūkanų normos prastų lūkesčių kreivės į viršų nenukreips”, - komentuoja banko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Pasak J. Rojakos, Lietuvai palūkanų mažinimas gali būti naudingas.
„Nepaisant to, kad palūkanų normų mažinimas yra siejamas su prastėjančia ekonomine padėtimi euro zonoje, jos stimuliavimas tuo pačiu paruošia dirvą naujų idėjų ir investicinių projektų įgyvendinimui. Tiek euro zonos, tiek ir JAV federalinio rezervo atstovai dar kartą įtikino rinką, kad yra pasiryžę išlaikyti palūkanų normas itin žemame lygyje ir skatinti vidaus vartojimą ir investicijas, kol ekonomikos nesustiprės. Tad, rinkoms, kurios turi augimo potencialą (o Baltijos šalys tikrai potencialo nestokoja), tai yra geros naujienos”, - mano ji.
Kaip rašo BBC, oficialūs duomenys rodo ne tik rekordiškai aukštą nedarbo lygį euro zonoje, tačiau ir žemiausią per trejus metus infliaciją.
Ne ką geresnė ir ateitis – euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas, kuris rodo kaip gyvena pramonė, balandį nukrito iki 46,7 punkto (per mėnesį sumažėjo 0,1 punkto). Dar didesnis kritimas fiksuojamas didžiausioje Europos ekonomikoje - Vokietijoje – indeksas susitraukė nuo 49 iki 48,1 punkto.
Kai kurie euro zonos lyderiai – Prancūzijos prezidentas Francoisas Hollande ir Italijos premjeras Enrico Letta – jau anksčiau paragino persvarstyti taupymo politiką.
