"ES įstatymai užtikrina centrinio banko valdytojo savarankiškumą ir bet koks sprendimas dėl jo nušalinimo iš pareigų taps Europos Teismo teisinio tyrimo objektu", - teigiama M. Draghi laiške, kurį jis ketvirtadienį adresavo Kipro prezidentui Nicosui Anastasiadesui ir Kipro parlamento pirmininkui Giannakisui Omirou.
ECB vadovas priminė, kad centrinio banko valdybos pirmininkas gali būti nušalintas nuo pareigų tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad jis nepajėgus vykdyti savo pareigų, arba jei bus įrodyta jo kaltė dėl rimtų teisinių pažeidimų.
Toks neįprastas ECB vadovo perspėjimas nuskambėjo tuomet, kai P. Demetriadesui daromas stiprus spaudimas atsistatydinti. P. Demetriadesą centrinio banko vadovu paskyrė ankstesnis šalies prezidentas Dimitris Christofias praėjusių metų gegužę.
P. Demetriadesas griežtai kritikuojamas dėl bankų sektoriaus valdymo krizės laikotarpiu ir nesugebėjimo numatyti ir užkirsti kelią griežtiems sprendimams dėl dviejų pagrindinių bankų restruktūrizavimo.
Trečiadienį Kipro parlamentas nusprendė atlikti tyrimą dėl P. Demetriadeso, kurį įstatymų leidėjai įtaria juos klaidinus ir slėpus informaciją apie aplinkybes, dėl kurių didžiausi šalies bankai - "Banko of Cyprus" ir "Laiki" - patyrė didžiulių nuostolių ir buvo priversti kreiptis praėjusiais metais paramos į vyriausybę. Būtent šių bankų problemos privertė Kipro valdžią prašyti finansinės paramos iš ES ir TVF.
Europa kamšo spragas Kipro gelbėjimo programoje
Euro zonos finansų ministrai penktadienį susirinko Dubline, tikėdamiesi užbaigti derybas dėl nesutarimus kurstančio Kipro finansinio gelbėjimo programos, kai Nikosija pareiškė, jog jos kaina padidėjo iki 23 mlrd. eurų (79,4 mlrd. litų).
Šis šuolis reiškia, kad Kiprui teks sukrapštyti dar 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų), papildant ankstesnę 7 mlrd. eurų (24,2 mlrd. litų) sumą, minimą preliminariame susitarime, sudarytame kovo 25 dieną, kad šalis gautų 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolą iš Europos Sąjungos (ES) ir TVF.
Didėjanti Kipro finansinio gelbėjimo kaina reiškia, kad Nikosija turės prisidėti prieš šio plano beveik dvigubai didesne suma negu buvo planuota iš pradžių. Vyriausybė šiuo metu turi skubiai gauti pirmuosius 75 mln. eurų (259 mln. litų) išmokėti atlyginimams viešajame sektoriuje.
Kipro krizė tapo takoskyra euro zonoje, kai smulkieji bankų indėlininkai, kurie laikė save apsaugotais ES garantijų, vienu metu buvo paprašyti atsisakyti dalies savo santaupų, padėdami finansuoti gelbėjimo programą.
Šis žingsnis sukėlė didžiulį pasipiktinimą, privertusį pareigūnus skubiai pakeisti planus ir nieko nereikalauti iš tų, kurių indėliai neviršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).
Tačiau didesnes sumas bankuose laikantys klientai veikiausiai patirs labai skaudžių, galbūt iki 60 proc. nuostolių, siekiant apmokėti antrojo didžiausio saloje banko "Laiki" likvidavimą ir didžiausio skolintojo - Kipro banko (Bank of Cyprus) radikalų pertvarkymą.
Bankų sektoriaus restruktūrizavimas, kaip tikimasi, padės surinkti iki 10,6 mlrd. eurų (36,6 mlrd. litų) ir sudarytų didžiąją dalį 13 mlrd. eurų (44,9 mlrd. litų) sumos, kurios reikalauja Europa ir TVF.
Dar milijardą eurų tikimasi surinkti padidinus mokesčius verslui, kurie atneštų papildomus 600 mln. eurų (2,1 mlrd. litų), ir pardavus Kipro aukso atsargų perteklių, vertą 400 mln. eurų (1,4 mlrd. litų).
Iš pradžių planuota, kad Kipro indėlis šioje programoje turėtų būti 7 mlrd. eurų (24,2 mlrd. litų). Tačiau ketvirtadienį nutekintuose Europos Komisijos dokumentų juodraščiuose buvo nurodyta finansavimo spraga, dėl kurios bus siekiama susitarti per susitikimą Dubline.
"Kiprui reikalinga suma padidėjo", - sakė vienas derybininkas, kaltindamas didesnę nei prognozuota recesiją šioje Viduržemio jūros rytinėje saloje.
Kipras sušvelnino suvaržymus bankuose
Kipras penktadienį sušvelnino precedento euro zonoje neturėjusias kapitalo kontrolės priemones, kurios buvo įvestos, siekiant išvengti masinio indėlių atsiėmimo iš krizės ištiktų bankų, atšaukdamas visus suvaržymus operacijoms, kurių suma neviršija 300 tūkst. eurų (1,04 mln. litų).
Tačiau dar bent septynias dienas galios draudimas išgryninti daugiau nei 300 eurų (1 035 litus) per dieną, sakoma Finansų ministerijos potvarkyje.
Vyriausybė siekė kiek įmanoma greičiau sušvelninti suvaržymus, kad pinigų pristigusios verslo įmonės galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais ir tiekėjais.
Ministerija taip pat sumažino apribojimus pinigų pervedimui į užsienį - suma, kurią galima pervesti be išankstinio leidimo, buvo padidinta nuo 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų) iki 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) per dieną.
Didesni pervedimai, atitinkantys "įprasta kliento verslo veiklą", bus leidžiami, atskirai išnagrinėjus kiekvieną prašymą ir iš anksto pateikus reikiamus dokumentus.
Šis sprendimas buvo priimtas, kai Kipro lyderiai susitiko Dubline su kolegomis iš kitų euro zonos šalių, siekiant galutinai suderinti sunkiai pakeliamas finansinio gelbėjimo programos sąlygas, kurias vyriausybė turi prisiimti, kad išvengtų valstybės bankroto artimiausiomis dienomis.
Vyriausybės atstovas Christosas Stylianidesas ketvirtadienį pripažino, kad šaliai reikalingos paskolos suma išaugo iki 23 mlrd. eurų (79,4 mlrd. litų), o tarptautiniai skolintojai tikisi, kad Kipras sukrapštys trūkstamus 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų) iš savų šaltinių.
Anksčiau buvo prognozuojama, kad restruktūrizuojamo didžiausios šalyje finansų institucijos - Kipro banko - klientai, turintys didesnius nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėlius, gali netekti iki 60 proc. banke laikomų lėšų. Dabar šis skaičius gali dar labiau padidėti.
Tuo tarpu antrojo didžiausio banko "Laiki" klientams gali tekti ne vienerius metus laukti, kol atgaus bent dalį didesnių nei 100 tūkst. eurų indėlių.
Šis precedento euro zonoje neturintis indėlių "apkarpymas" privertė vyriausybę beveik dviem savaitėms uždaryti visus Kipro bankus ir taikyti drakoniškus suvaržymus kapitalo judėjimui, kai jie buvo vėl atidaryti.
Salai jau anksčiau grėsė ilgi griežto taupymo ir gilios recesijos metai, o Nikosijai gali tekti imtis papildomų skaudžių priemonių, kad padengtų išaugusią finansinio gelbėjimo programos sąskaitą.
Vyriausybė tikisi papildomai sukrapštyti 400 mln. eurų (1,4 mlrd. litų), pardavusi dalį savo aukso atsargų, o dar 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) - padidinus mokesčius verslui. Taip pat tikimasi gauti pajamų privatizuojant dalį valstybinių įmonių bei restruktūrizavus skolas Kipro investuotojams, įskaitant 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolą, suteiktą Rusijos 2011 metais.
Kipro prezidentas prašys papildomos pagalbos
Kipro prezidentas Nicos Anastasiades penktadienį nurodė prašysiantis ES vadovų papildomos pagalbos jo salai, kuriai gresia dar griežtesnės euro zonos finansinio gelbėjimo programos sąlygos.
N.Anastasiadis sakė jau kalbėjęsis su ES ekonomikos reikalų komisaru Olli Rehnu prieš vėliau penktadienį Dubline vyksiantį svarbų euro zonos finansų ministrų susitikimą, kuriame tikimasi galutinai suderinti Kiprui skiriamo finansinio gelbėjimo paketo sąlygas.
Prezidentas sakė taip pat parašysiantis Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso ir ES prezidentui Hermanui Van Rompuy.
"Laiške ponui Barroso ir ponui Rompuy bus kalbama apie būtinybę keisti ES politiką Kipro atžvilgiu, suteikiant papildomą pagalbą, atsižvelgiant į kritinius laikus, kuriuos mums teks išgyventi dėl ekonomikos krizės ir mums nustatytų priemonių", - N.Anastasiadis teigė žurnalistams.
Jis išsamiau nepaaiškino, kokios papildomos pagalbos sieks.