Sprendimus dėl palūkanų normų skelbs Europos ir Anglijos centriniai bankai

JAV akcijų rinkų indeksai vakar smuko (DJIA -0,76 proc., S&P500 -1,05 proc.). Tam įtakos turėjo paskelbtas ISM paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis, kuris mažėjo nuo 56 vasarį iki 54,4 punkto kovą, tačiau išliko virš 50 ribos, rodančio sektoriaus plėtra. Analitikai prognozavo šiek tiek mažesnį rodiklio mažėjimą – iki 55 punktų. Šie duomenys yra svarbūs investuotojams, kadangi paslaugų sektorius sudaro 90 proc. visos JAV ekonomikos. Likus dienai iki itin svarbių darbo rinkos duomenų - JAV skelbiamo užimtųjų pokyčio (be žemės ūkio ir viešojo sektorių) pokyčio, privati bendrovė pranešė apie kiek nuviliančius duomenis. Skelbiama, kad užimtųjų kovą padaugėjo 158 tūkstančiais. Žinoma, rytojaus oficialūs duomenys yra kur kas svarbesni, tačiau vakar dienos rodikliai pasitikėjimo rinkos dalyviams nepridėjo.

Šiandien 14.00 val. Lietuvos laiku Anglijos centrinis bankas skelbs palūkanų normas. Laukiama nepakeistų 0,50 proc. palūkanų normų ir nepadidintos 375 mlrd. svarų sterlingų vertybinių popierių pirkimo programos. Svaras sterlingų laukiant sprendimo nuosaikiai brangsta ir svyruoja ties 0,849 svaro sterlingų už eurą. 14.45 val. Lietuvos laiku sprendimą dėl palūkanų normų skelbs ir ECB. Siurprizų iš ECB nelaukiama (0,75 proc.). Spaudos konferencija tradiciškai sulauks daugiausiai investuotojų dėmesio. M. Draghi turėtų laikytis vizijos, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas prasidės antroje šių metų pusėje ir kad ECB vykdoma pinigų politika yra pakankama šiam tikslui pasiekti. Bankai pagal LTRO programą paskolas ECB grąžina nuosaikiai, todėl perteklinis likvidumas finansų sistemoje yra pakankamas, o tarpbankinės palūkanų normos turėtų išlikti dabartiniuose lygmenyse.

Šįryt Japonijos centrinis bankas paskelbė pirksiantis obligacijų už 746 mlrd. JAV dolerių per mėnesį ir taip liesiantis pinigų į rinkas. Tokiu sprendimu siekiama išvesti šalį iš defliacijos ir pasiekti 2 proc. tikslinę infliacijos ribą. Po sprendimo Japonijos jena pigo daugelio pagrindinių valiutų atžvilgiu, o akcijų rinkų kryptis kardinaliai pasikeitė – 1,7 proc. nuosmukį keitė teigiamos indekso reikšmės, visgi padidėjus pasiūlai (8.15 val. Lietuvos laiku) indekso vertė smuktelėjo 0,21 procento.

Baltijos šalių rinkos nerado vienos krypties – OMXV kilstelėjo 0,4 proc., OMXT smuko 1 procentu. Vilniaus biržoje aktyviai prekiauta ,,Aprangos“ akcijomis (-2,65 proc., 79 tūkst. eurų apyvarta). Kritimą galėjo lemti naujienos iš konkurentės ,,Baltika“, kuri aktyviai žengia į Baltarusijos rinką. Talino biržos indeksą smukdė 2,88 proc. pigusios ,,Tallink Grupp“ (181 tūkst. eurų apyvarta) akcijos. Investuotojus nuvylė bendrovės paskelbta 1 ketvirčio statistika – keleivių gabenimas sumenko 4,5 proc., krovinių krito 7,8 proc., plukdomų automobilių smuktelėjo 1,6 procento, palyginti su analogišku laikotarpiu 2012 metais. Tuo tarpu elektros energijos paskirstymo bendrovė LESTO pranešė apie balandžio 30 dieną šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu vienas iš darbotvarkės klausimų bus pelno paskirstymas. Sprendimų projekte siūloma mokėti 0,049 euro už akciją dividendus. Vakar dienos kainomis dividendų pajamingumas sudaro 7,5 procento, todėl investuotojų reakciją matysime šiandien. Vakar ,,Klaipėdos baldų“, o šiandien ryte ,,Panevėžio statybos tresto“ valdyba akcininkų susirinkimui siūlys dividendų už 2012 metus nemokėti.