Pasaulio akcijos vakar brango nepaisant gana įvairių JAV skelbtų rodiklių. Pagrindiniai JAV indeksai per dieną pakilo 0,36-0,67 procento, Europos biržose prieaugis buvo gerokai didesnis ir kai kurių indeksų siekė net 2 procentus. Azijoje šįryt taip pat vyrauja geros nuotaikos („Hang Seng“ pabrango 1,47 proc.). ECB vadovas M. Dragis teigė, kad 2012 metai bus daug geresni euro zonai dėl padaryto progreso fiskalinės disciplinos ir struktūrinių reformų srityse. Jis taip pat teigė, kad ECB naudotos likvidumo užtikrinimo komerciniams bankams priemonės veikia gerai. Pasak „Morgan Stanley“, Italijos bankai buvo didžiausi ECB paramos gavėjai, pasiskolinę 50 mlrd. eurų, kas sudarė 90 proc. viso 2012 metų finansavimo poreikio. Ispanijos bankams teko beveik 25 mlrd. eurų, sudarantys maždaug trečdalį šių metų finansavimo poreikio. Naujai pradėtų statyti būstų skaičius gruodį JAV kiek sumažėjo (-4,1 proc.). Mažesnis buvo ir išduotų statybų leidimų skaičius (-0,1 proc.). Tačiau naujų bedarbių skaičius praėjusią savaitę sumažėjo nuo 399 iki 352 tūkstančių. Sausio mėnesio Filadelfijos FED pasitikėjimo verslu indeksas sumažėjo nuo 10,3 iki 7,3. Vakar rinkos dalyvius nustebino JAV bankų „Bank of America“ ir „Morgan Stanley“ rezultatai, kurių pelnas sumažėjo mažiau, negu tikėtasi.

Naujai paruošta euro zonos fiskalinė sutartis leis taikyti nuobaudas šalims, nesilaikančioms reikalaujamos fiskalinės disciplinos. Naujos sąlygos suteiks galios ES teismui bausti nares, kurių biudžeto deficitas reikšmingai viršys 0,5 proc. nuo BVP ribą. Nuobaudos gali siekti iki 0,1 proc. šalies BVP, kurios turėtų būti sumokėtos į euro zonos finansinio stabilumo fondą. Šalys galėtų išvengti nuobaudų, jei būtų išskirtinės aplinkybės, t. y. jos patirtų recesiją arba stichinių nelaimių atveju. Nauja fiskalinės sąjungos sutartis įsigalios po to, kai 12 iš euro zonos narių ją patvirtins, o pilnai įsigaliotų tik dar po 5 metų. Pirminį planą ES finansų ministrai susitikime svarstys sausio 23 dieną.

Baltijos regiono biržose investuotojai išlieka neaktyvūs, akcijų kainos kinta be aiškesnės tendencijos

Lauktu indeksų kilimu vakar nudžiugino tik Talino ir Rygos biržos – indeksų OMXT ir OMXR vertės padidėjo atitinkamai 0,2 ir 0,5 proc., tuo tarpu Vilniaus OMXV sumažėjo 0,4 procento. Vilniuje dominavo investuotojų siekis realizuoti trumpalaikį pelną, o bendras likvidumas išliko žemesnis už vidutinį. Taline aktyviausiai prekiauta kainos nepakeitusiomis „Silvano Fashion Group“ akcijomis, o Vilniuje lyderio pozicijos atiteko „City Service“, kurios atpigo 2,5 procento. Nuo metų pradžios šios bendrovės akcijos jau nuvertėjo 8,3 procento – daugiausiai iš visų Baltijos šalių bendrovių akcijų. Investuotojus neramina koncerno „Icor“, kuriam priklauso „City Service“ ir valdžios santykių peripetijos, taip pat numatoma bendrovės veiklos reorganizacija, po kurios įgyvendinimo bendrovės vykdoma komercinio nekilnojamojo turto administravimo bei pastatų techninės priežiūros veikla kaip turtinis kompleksas bus perleista bendrovės 100% kontroliuojamai UAB „City Service LT“, o pati „City Service“ turėtų tapti kontroliuojančiąja įmone.

Šiandien, paskutinę savaitės dieną, didesnių pokyčių Baltijos rinkose greičiausiai nesulauksime – apyvarta tradiciškai nebus didelė, bendrovės naujienų taip pat neplanuoja skelbti, tuo tarpu akcijų kainos bendros krypties neturės, nors nuosaikiai teigiamos nuotaikos yra labiau tikėtinos.