Investuotojų pasitikėjimą sustiprino gana ryžtingi euro zonos vadovų pareiškimai. Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad Europos sąjungai reikia pakoreguoti savo teisės aktus taip, kad būtų sugriežtinta biudžeto disciplina. Prancūzijos vadovas N. Sarkozy savo ruožtu pareiškė, kad Europai reikia daugiau disciplinos ir automatinių baudų, kurios iš karto nubaustų skolinimosi susitarimų nesilaikančias šalis. Taip pat, pasak Merkel, euro zonai būtina didesnė ekonominė integracija. Jei skirtumai tarp regiono ir toliau didės, bendra valiuta vieniems bus per brangi, o kitiems per pigi. Savo ruožtu ECB vadovas M. Draghi kiek netikėtai pareiškė, kad ECB galėtų labiau prisidėti prie krizės sprendimo, jei politikai sugriežtintų skolinimosi politiką. Kai kurių ekspertų siūlymu, ECB galėtų gausiau pirkti prasiskolinusių šalių obligacijas ir taip išgelbėti jas nuo nemokumo.
Visi šie pareiškimai reiškia, kad euro zona artėja prie labiau centralizuotos sąjungos, kurioje didžioji dalis skolinimosi ir ekonominių sprendimų bus sutelkta ne šalyse narėse, o Briuselyje. Pagal kai kuriuos pasiūlymus Briuselis galėtų vetuoti bet kurios šalies narės biudžeto planą, jei, jo nuomone, šalies planuojama biudžeto politika yra nepakankamai taupi. Iš esmės tai reiškia tam tikrą šalių narių suvereniteto praradimą, tačiau tai bene vienintelis būdas įveikti finansų krizę. Labiau centralizavus euro zoną prie jos gelbėjimo sutiktų prisidėti ir ECB, be to atsirastų daugiau galimybių sulaukti didžiųjų pasaulio valstybių paramos.
Europos krizė daro neigiamą įtaką Baltijos rinkoms. Estijos gamybos produkcija spalį padidėjo vos 2,4 procento, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dar pavasarį metinis gamybos augimas buvo 30–40 procentų. Estijos gamybos augimas taip staigiai subliuško labiausiai dėl Europos finansų krizės. Pasaulio investuotojai laukia pirmadienio Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo. Susitikime, tikimasi, Europos vadovai sutars, kokius sprendimus siūlyti likusiems regiono nariams kitą penktadienį vyksiančiame euro zonos vadovų susitikime.
Baltijos biržose – ramesnė prekyba ir nedideli indeksų verčių pokyčiai
Vilniaus biržos indeksas OMXV smuktelėjo 0,02 procento. Bendra regiono akcijų apyvarta buvo 1,25 mln. eurų ir atitiko paskutinių 3 mėnesių vidurkį. Vilniuje lyderio pozicijos atiteko „Snaigės“ akcijoms, kurių kaina išliko nepakitusi – 0,52 euro. Primename, kad jau gruodžio 12 turi būti užbaigtas sandoris dėl 59,86 proc. dydžio „Snaigės“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo. Akcijų pardavėjai – užsienio fondai, o pirkėjas – Rusijos bendrovė „Polair“, netiesiogiai veikianti per UAB „Vaidana“. Pirkėjų suaktyvėjimas parodo, kad investuotojai laiko šią akciją gana saugia investicija, o 0,02 euro skirtumas tarp dabartinės kainos rinkoje ir galimo būsimo oficialaus siūlymo supirkti akcijas kainos atspindi pageidaujamą rizikos premiją.
„Aprangos“ vadovas grupės rezultatus pavadino puikiais
Vakar jau pasibaigus prekybos sesijai mažmeninė drabužių prekybos bendrovė „Apranga“ pranešė, kad per 11 šių metų mėnesių pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 11,3 procento ir pasiekė 386 mln. litų. Vien tik lapkritį pajamų augimo tempas, lyginant su 2010 metų lapkričiu, buvo dar spartesnis – 15,2 proc. „Aprangos“ vadovas R.Perveneckas šių metų pardavimus žiniasklaidoje pavadino puikiais, nors kitiems metams neapibrėžtumą kuria galimas pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidinimas.
