Dar prieš kelerius metus Kęstutis dirbo valstybinį darbą, buvo statutiniu pareigūnu ir iki sukaupto darbo stažo, kai gaunama valstybinė pensija, buvo likę septyneri metai, gavo pakankamai didelį atlyginimą – krizės metu dauguma apie tokią šiltą vietelę galėtų tik pasvajoti.
„Perskaičiau vieną lyg ir niekuo neypatingą Roberto Kiyosaki knygą „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ ir mano galvoje tarytum kažkas pasikeitė. Niekada nesmerkiau valstybinių institucijų ar visos sistemos – ten žmonės taip pat daro gerus darbus, tačiau tada suvokiau, kad anapus šio pasaulio taip pat kažkas gyvena: žmonės kuria verslą, sėkmingai jį plėtoja, kuria ateitį sau ir savo vaikams. Natūralu, daugeliui tuomet atrodė mažų mažiausiai keista, kad atsisakiau neblogai apmokamo darbo, karjeros galimybių ir išėjau į niekur. Tačiau pasielgti kitaip tiesiog negalėjau. Matyt, atėjo laikas“, – žurnalui „Investuok“ sako K. Lukošius.
Deginanti veikla
Prieš mane sėdintis vyras prisipažįsta esąs gaisrininkas iki kaulų smegenų: Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė šios specialybės bakalaurą, apsigynė magistro ir daktaro laipsnį, iki šių metų rugsėjo dėstė universitete, įkūrė bendrovę „Gaisriniai tyrimai“, yra išrinktas Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidentu. Tačiau viso pokalbio metu neapleido mintis, kad atkakliai kovodamas su gaisrais jis nė nemėgina gesinti savo vidinės ugnies, atvirkščiai – nuolat į ją įpila naujų gyvenimo prieskonių.
Kęstutis pasakoja vieną dieną ėmęs ieškoti atsakymų, kaip galėtų gyventi kitaip ir išeiti iš rato „uždirbi, susitaupai, nusiperki, uždirbi“. Pradėjęs ieškoti naudingos literatūros, jis rado knygų, jos ir paskatino keisti nusistovėjusią kasdienybę. Taip prasidėjo K. Lukošiaus pažintis su investavimu.
Aplinka
„Pirmųjų investavimo žinių sėmiausi skaitydamas žurnalą „Investuok“ ir specializuotas knygas. Labiausiai man patinka Bodo Schaferio leidžiama literatūra. Jis yra visame pasaulyje žinomų knygų „Kelias į finansinę laisvę“, „Milijonas per 7 metus“ ir kitų bestseleriais tapusių kūrinių autorius. Tačiau tai buvo tik teorinės žinios. Praktinę naudą atnešė seminarai ir bendravimas su bendraminčiais. Prieš pradėdamas investuoti gyvenau tokioje terpėje, kur niekas neinvestuoja arba tai daro spontaniškai, be jokių strategijų, remdamiesi tik sėkmės lūkesčiais, o nepasisekus pasakoja, kad investavimas yra neteisingas ir blogas dalykas“, – prisimena Kęstutis.
Dabar investuojantis vyras pasakoja, kad kažkada ir pats nesuprato, kas yra investavimas: „Dalis mano aplinkos žmonių, pradėjusių domėtis investavimu, kalba lygiai tais pačiais žodžiais, jiems kyla tos pačios abejonės, kaip ir kažkada kilo man. Tai yra natūralu. Investavimui reikia pribręsti. Tačiau ieškojau bendraminčių, kurie galėtų pasidalinti patirtimi, įžvalgomis, investuotojams aktualiomis abejonėmis.“
Taip K. Lukošius pradėjo lankyti Rimvydo Jasinavičiaus seminarus. Juose susitikdavo investuotojai, makleriai, ekonomikos specialistai. Po šių seminarų Kęstutis su bendraminčiais įkūrė klubą „FinAkVa“, čia susitinka su klubo nariais ar kitais investuotojais, dalinasi naudinga informacija, diskutuoja.
„Investuoti pradėjau krizės metu. Atsimenu, kad įsigyti pirmųjų vertybinių popierių psichologiškai buvo labai paprasta: tada dar nesuvoki, kuriame erdvės taške esi, nesi visiškai tikras, kas gali nutikti po to. Pirmieji iššūkiai prasideda sumažėjus įsigytų vertybinių popierių kainai. Tada pradedi analizuoti, kodėl pirmieji spontaniški šūviai buvo netaiklūs, kokių klaidų padarei, ko galima pasimokyti. Pradedi ieškoti papildomos informacijos, susigundai nueiti į seminarą ir taip po truputį kaupi žinias“, – sako investuotojas.
Pradinukų klaidos
K. Lukošius skiria daug dėmesio saviugdai, yra užsibrėžęs tikslus ir jų kryptingai siekia. Tačiau kaip ir visi pradedantieji investuotojai prisimena ir skaudžių klaidų, iš kurių sakosi pasimokęs.
„Pavyzdžiui, netinkamai pritaikiau literatūroje perskaitytą patarimą, kad, smarkiai nukritus bendrovės akcijų kainai, reikia įvertinti, kodėl taip nutiko, ir įsitikinus, kad kompanija veikia stabiliai, įsigyti tos bendrovės akcijų. Todėl pamatęs, kad įmonių grupės „Alita“ akcijos atpigo 20 %, padariau vieną pradedančiųjų investuotojų klaidą – šių akcijų įsigijau neįvertinęs kainos pokyčio priežasčių. Šiandien šios įmonės akcijos mano portfelyje atrodo labai liūdnai ir neaišku, ar ši investicija kada nors atsipirks. Už tokį vaikišką žingsnį tenka mokėti“, – sako investuotojas.
K. Lukošius šiandien laikosi gana konservatyvios investavimo strategijos: jis siekia išsaugoti sukauptą kapitalą ir nori mokydamasis vis drąsiau investuoti didesnę lėšų dalį į rizikingesnes priemones. Tokios strategijos laikysis penkerius metus, vėliau planuoja įvertinti pasiekimus ir pereiti prie kito etapo – sukaupto kapitalo didinimo.
„Investuoju ne tik į akcijas, bet ir į verslą. Jam skiriu daug laiko ir lėšų. Norime įsitvirtinti rinkoje, matome naujų veiklos galimybių. Tikiuosi tinkamai valdydamas šią investiciją kelti įmonės akcijų kainą, gauti ne mažesnius dividendus nei prekiaujant akcijomis biržoje ir ateityje šį verslą parduoti. Dvi veiklos sritys – verslas ir investavimas į vertybinius popierius – plėtojamos lygiagrečiai“, – teigia Kęstutis.
Pagrindinis tikslas
„Esu drausmingas investuotojas: turiu aiškius tikslus, investavimo strategijas, nuolat stebiu, susiskaičiuoju ir įvertinu, ar reikia ir kaip reikia pertvarkyti investicijų portfelį. Siekiu, kad investavimas ateityje taptų pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Planuoju, kad šį ir kitus numatytus tikslus pasieksiu per dešimt metų. Šį planą kryptingai vykdau jau kelerius metus, žinoma, jis keičiasi, džiugu, kad kol kas tik į gerąją pusę. Investavimo srityje matau didelių perspektyvų ir neįžvelgiu kliūčių, dėl kurių šio tikslo galėčiau nepasiekti“, – tikina Kęstutis.
K. Lukošius naudojasi finansų patarėjo paslaugomis. Taip sako nusprendęs dėl to, kad dar tik mokosi investuoti ir nori turėti patyrusį mokytoją, kuris galėtų patarti ir suteikti žinių.
„Mano investavimo laikotarpis yra vidutinis, nes praktiniai pavyzdžiai rodo, kad ilgo laikotarpio investicijos nebepasiteisina: investuotojas gauna visų akcijų rinkų svyravimų vidurkį. Todėl stengiuosi investuoti metams ar trejiems. Šiuo metu investuoju Baltijos šalių akcijų biržose ir šiek tiek pasaulinėse rinkose, įsigydamas biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Jei nusprendžiu, kad reikia pertvarkyti investicinį portfelį, pirmiausia peržiūriu perspektyviausias verslo sritis ir vertinu patraukliausias tos srities bendroves, lyginu jas tarpusavyje. Tačiau šiuo metu esu pardavęs visus rizikingus vertybinius popierius ir tikiuosi rasti galimybę, kaip galėčiau uždirbti iš siaučiančios krizės“, – dėsto Kęstutis.
Kol finansų rinkose žemė maišosi su dangumi, investuotojas K. Lukošius kaupia finansų valdymo patirtį ir stengiasi daugiau laiko rasti sau ir šeimai.
„Intensyviai mokausi investuoti, daug laiko skiriu verslui, todėl laisvo laiko lieka nedaug. Visą jį skiriu šeimai. Neseniai su žmona grįžome iš kelionės po pietų Kiniją. Keliauti mums labai patinka, todėl norėtųsi ateityje pamatyti ir šiaurinę šalies dalį“, – sako Kęstutis.
Pokalbio metu vis bandžiau pašnekovo paklausti, kaip pavyksta valdyti emocijas, juk pradedantiesiems investuotojams dažniausiai koją kiša impulsyvūs sprendimai. Tačiau K. Lukošius buvo tvirtas lyg uola.
„Yra planas, strategija ir emocijos čia niekuo dėtos. Svarbiausia, – išsidavė pokalbio pabaigoje, – neužsiprogramuoti nuostoliams. Kokius nuostolius manote toleruojantys, tokius ir turėsite.“
