Vakarų šalių finansų krizės pasekmes, panašu, pradėjo jausti ir Kinija. Šįryt paskelbta, kad šalies eksporto augimas sparčiai sulėtėjo, taip pat mažėja ir importo mastas. Mažėjant paklausai Vakarų rinkose rugsėjį eksportas padidėjo tik 17,1 proc. palyginti su pernai rugsėju, nors laukta 20,5 proc. augimo, o dar rugpjūtį eksportas didėjo 24,5 procento. Labiausiai strigo eksportas į Europą. Importas padidėjo tik 20,9 proc. (laukta 24,2 procento). Tiesa, priešingai negu Vakarų šalys, Kinija turi resursų paskatinti ūkio augimą. Dar vakar Kinija paskelbė, kad teiks papildomą paramą smulkiajam verslui. Šalies vyriausybė sumažins mokesčius mažoms įmonėms ir padės joms lengviau skolintis. Tokiu būdu vyriausybė užbėgs už akių mažų įmonių finansinėms problemoms ir dėl jų galimai kilsiančiam nerimui bankų sistemoje.
Trumpam sukėlusi sąmyšį Europoje Slovakija, panašu, toliau rems prasiskolinusias šalis. Pagrindinių šalies partijų vadovai sutarė, kad parems paramos PIIGS šalims planą, o balsavimas įvyks jau šiandien arba rytoj. Tiesa, šis susitarimas Slovakijos premjerei I. Radicovai veikiausiai kainuos postą. Mainais už skubią paramą planui valdantieji sutiko surengti išankstinius parlamento rinkimus kovo 10 d., po kurių valdančiosios koalicijos sudėtis veikiausiai keisis.
Išvengti Graikijos bankroto Europą ragina jau bene visas pasaulis. Pastarosiomis savaitėmis nedelsti sprendžiant prasiskolinusių šalių problemas euro zoną paragino G20, JAV, Europos centrinio banko, Europos sąjungos , kitų didžiųjų pasaulio šalių vadovai bei žymieji pasaulio ekonomistai. Vis labiau akivaizdu, kad po nerimu dėl Graikijos bankrotu slepiasi nerimas dėl žemyno bankų griūties. Airijos premjeras užsiminė, kad šiandien Europos bankų sistemos būklė ne itin skiriasi nuo tos, su kuria pernai susidūrė Airija. Priminsime, Airija dėl milžiniškų išlaidų skirtų gelbėti ant bankroto ribos atsidūrusius bankus pernai lapkritį buvo priversta prašyti tarptautinės paramos, o šalies skola, labiausiai dėl paramos bankams, per dvejus pastaruosius metus padidėjo nuo 66 iki 112 proc. BVP.
“Tallinna Vesi” nesutinka mažinti tarifų
Baltijos šalių akcijų rinkose nieko naujo. Akcijų kainų pokyčiai tiksliai atkartojo tendencijas Vakarų Europos rinkose. Vyriausybė svarsto sekančių metų valstybės biudžetą. Pasirodė informacija, kad prie biudžeto deficito mažinimo „Klaipėdos nafta“ turėtų prisidėti išmokėdama 50 mln. litų dividendų, kas, esant dabartinei akcijos kainai, siektų įspūdingą 15 proc. dividendinį pajamingumą. Visgi skubotų išvadų daryti nereikėtų. Dar šiemet buvo tikimasi solidžių dividendų už 2010 metus, tačiau buvo nutarta visą 2010 metų pelną kaupti investicijoms į suskystintų dujų terminalą, tad dividendai mokami nebuvo.
Labiausiai smuko „Tallina Vesi“ akcijų kaina. Seniai besitesiantis „Tallina Vesi“ ir Estijos konkurencijos tarnybos ginčas dėl paslaugų tarifų įgauna pagreitį. Antradienį buvo pranešta, kad jei komunalinių paslaugų bendrovė iki lapkričio 14 d. nepateiks prašymo sumažinti savo paslaugų tarifų, Estijos konkurencijos tarnyba vienašališkai juos sumažins pati. Pasak konkurencijos tarnybos, „Tallina Vesi“ pelnas yra 36 procentais didesnis nei jų skaičiavimais turėtų būti, todėl bendrovės tarifai, kad pasiektų konkurencijos tarnybos reikalaujamą pelningumą, turėtų mažėti 36 procentais. Komunalinių paslaugų įmonė teigia kategoriškai nesutinkanti su konkurencijos tarnybos pozicija ir žada sprendimą skųsti teismui. Savaime aišku, investuotojai naujieną sutiko neigiamai – akcijos kaina krito 5,7 proc., o apyvarta siekė 191,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu žinią, kad per 9 šių metų mėnesius „Tallina Kaubamaja“ pajamos buvo 5,3 proc. didesnės negu atitinkamu laikotarpiu pernai, investuotojai įvertino teigiamai ir akcijos kaina kilo 2,86 proc. iki 4,968 euro už akciją.
