Netikėtai daugeliui JAV centrinis bankas pareiškė, kad yra reikšminga rizika, kad ūkio būklė pablogės, o įtampa pasaulio finansų rinkose sustiprės. Iki šiol JAV centrinis bankas vengė naudoti žodžius, galinčius padidinti nerimą rinkose, o veikiau bandė įkvėpti daugiau pasitikėjimo. Pastaroji užuomina gali reikšti, kad FED nebegali nepastebėti blogėjančios ūkio padėties ir, galbūt, ruošia dirvą naujoms netradicinėms ūkio skatinimo priemonėms.
Tuo tarpu patys banko sprendimai nenustebino. FED bandys dar labiau atpiginti ilgalaikį skolinimąsi, prailgindamas turimų vertybinių popierių trukmę. Centrinis bankas parduos nuo 3 mėnesių iki 3 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijas už 0,4 trnl. JAV dolerių ir už tą pačią vertę pirks 6–30 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijas. Vidutinė FED obligacijų trukmė padidės nuo 6,3 iki 8,3 metų. Taip centrinis bankas tikisi sumažinti ilgo laikotarpio paskolų palūkanas, kas, tikimasi, padės atpiginti būsto paskolas gyventojams ir paskolas verslui. Tačiau investuotojai abejoja, ar FED pastangos padės atgaivinti ūkį. Palūkanos JAV doleriais ir taip palyginti mažos. Po FED susitikimo 10 metų JAV vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas nukrito iki 1,82 procento, žemiausio lygmens per istoriją. Centrinis bankas gali sumažinti palūkanas, bet negali priversti gyventojų ir verslo skolintis daugiau.
Reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino „Bank of America“ ir „Wells Fargo“ kredito reitingus teigdama, kad yra mažiau negu iki šiol tikėtina, kad JAV vyriausybė gelbėtų bankus, jei šie vėl priartėtų prie nemokumo. Didėja Japonijos kredito rizika. Daugiausiai skolų palyginti su BVP turinčios pasaulio šalies kredito rizika, vertinant pagal 5 metų kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę, šįryt padidėjo 8 proc. iki rekordiškų 138 bazinių punktų. Nepaisant to, kad Japonija skolinasi iš esmės tik vidaus rinkoje, nerimas dėl skolų ir prastėjantis pasaulio ūkio augimas gali neigiamai paveikti ir šios šalies finansines galimybes.
Lietuvos gamybos produkcijos duomenys nenuvylė. Rugpjūtį pramonės augimo mastas sulėtėjo nedaug (6,6 proc. augimas, liepą gamyba augo 6,8 proc.), o tai rodo, kad Lietuvos ūkio augimas sparčiai nelėtėja. Šiandien investuotojai lauks Vokietijos ir visos euro zonos gamybos ir paslaugų užsakymo rodiklių. Tikimasi, kad rugsėjį Europos ūkio būklė blogėjo ne itin sparčiai.
OMXV indekso vertė ir toliau mažėja
Mažomis apyvartomis pasižyminti akcijų prekyba Vilniaus biržoje neleidžia stabilizuotis OMXV indekso kreivei. Nepaisant to, jog rinkoje nėra blogų naujienų, bendras Vakarų Europos pesimizmas bei neužtikrintumas neišvengiamai veikia ir Baltijos šalis. Dėl tos priežasties investuotojai išlieka itin atsargūs, o pirkėjų gretose yra tik didesnę riziką prisiimti linkę trumpalaikiai investuotojai. Vertinant dienos uždarymo kainomis, Vilniaus rinka sugrįžo į 2010 metų rugsėjo pradžios lygį. Jei situacija pasaulinėse rinkose reikšmingai nepasikeis į gerąją pusę, Baltijos šalių rinkose iki trečiojo ketvirčio rezultatų skelbimo taip pat vargu ar sulauksime teigiamų pokyčių.
Prekyba „Sanito“ akcijomis išlieka aktyvi
Pasibaigus oficialiam siūlymui supirkti „Sanito“ akcijas, prekyba bendrovės vertybiniais popieriais išlieka bene aktyviausia rinkoje. Galima nuspėti, jog pagrindinis bendrovės akcininkas „Valeant Pharmaceuticals International Inc.“ toliau supirkinėja akcijas ta pačia kaina, kaip ir oficialiojo siūlymo metu (po 10,06 eurų). Nederėtų nustebti, jei ateityje bus paskelbtas kitas, bet jau privalomas akcijų išpirkimas iš smulkiųjų akcininkų, dėl to tikėtinas bendrovės pasitraukimas iš biržos prekybos sąrašų.
