Daugiausia pelno užsienio valiutų rinkoje, kur per dieną sukasi 4 trilijonus JAV dolerių (9,8 trilijonų Lt), gali atnešti Norvegijos krona ir Australijos bei Naujosios Zelandijos doleriai, teigia „Frankfurt Trust“.
Šių šalių valstybinė skola siekia mažiau nė 48 proc. BVP, kai tuo tarpu JAV ši skola yra apie 60 proc., Jungtinėje Karalystėje – 77 proc., o Vokietijoje – 79 proc., rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys.
Šveicarijos frankas ir Japonijos jena, kurias pamėgo euru ir doleriu nusivylę prekiautojai, tapo per daug rizikingu pirkiniu, kai Šveicarijos nacionalinis bankas netikėtai pakėlė palūkanų normas, o Japonija pradėjo prekiauti savo valiuta. Rugpjūčio 4 dieną jena sumenko 3,2 proc., skelbia „Bloomberg Correlation-Weighted Indexes“.
JAV atsargiai pradėjo vartoti nemokumo terminą, o Italijos ir Ispanijos obligacijų kainos pasiekė lygį, paveikusį Graikijos ir Airijos ekonomikos gelbėjimo planus.
„Norite laikytis kuo toliau nuo euro ir dolerio, nes tai tikrai bjauri porelė, o alternatyvų yra“, - praeitą savaitę per interviu sakė Christophas Kindas iš „Frankfurt Trust“.
„Man patinka tokia valiuta kaip Australijos ir Naujosios Zelandijos doleriai, Švedijos ir Norvegijos kronos. Tai AAA reitingu vertinamos šalys, turinčios valiutą, kurią pačios gali valdyti ir tvarkyti, ir jų rinkos gana likvidžios“, - sakė ekspertas.
Praeitais metais JAV doleris smuko 10 proc., tai blogiausiai pasirodžiusi valiuta, skelbia „Bloomberg Correlation-Weighted Indexes“. JAV ekonomikos atsigavimas ėmė svyruoti bei imta nuogąstauti dėl JAV nemokumo, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir Atstovų rūmai nesutarė dėl valstybės skolos limito.
