Analitikai pripažįsta, kad stichinių nelaimių ar politinių incidentų poveikis vertybinių popierių rinkoms priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau istoriškai katastrofos ir karai nesukelia ilgalaikių neigiamų padarinių.
Anot AB „Swedbank“ investicinių portfelių valdytojo Pauliaus Dumšės, pirmąją investuotojų reakciją į žemės drebėjimą ir cunamį Japonijoje sukėlė ne ekonomikos pokyčiai, o psichologiniai veiksniai.
„Ši gamtos katastrofa investuotojams signalizavo, kad atsirado dar vienas negatyvus veiksnys jų investicijoms. Natūralu, kad tai paskatino savisaugos instinktą ir daugelis žmonių sąmoningai arba impulsyviai ryžosi viską parduoti. „Maža kas“, – matyt, pagalvojo jie“, – sako P. Dumšė.
Artūras Černiauskas, UAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ fondų valdytojas, žurnalui „Investuok“ sako, kad kiekviena stichinė nelaimė rinkas paveikia skirtingai.
„Tačiau apskritai būtų galima teigti, kad jų įtaka per ilgą laikotarpį yra minimali. Panagrinėkime keletą didžiausių dešimtmečio nelaimių“, – kviečia A. Černiauskas.
Žemės drebėjimas Indijos vandenyne, 2004 m. gruodis
Per drebėjimą bei jo sukeltą cunamį žuvo daugiau kaip 230 000 žmonių keturiolikoje šalių. Staigios reakcijos rinkos beveik nepajuto, o JAV akcijų indeksas „S&P 500“ žemiausią tašką pasiekė po trijų savaičių, jis prarado 3,8 % vertės. Po šio mažo smuktelėjimo vyko daugiau nei 30 proc. augimas.
Uraganas Katrina, JAV, 2005 m. rugpjūtis
Manoma, kad tai daugiausiai nuostolių (80 mlrd. JAV dolerių) JAV padariusi nelaimė. Visų nuostabai, per savaitę JAV akcijų indeksas „S&P 500“ pakilo 3 proc., o po daugiau nei mėnesio indeksas tebuvo nukritęs 2 proc.
Haičio žemės drebėjimas, 2010 m. sausis
Manoma, kad drebėjimas nusinešė daugiau nei 300 000 žmonių gyvybių. Jokios staigios reakcijos akcijų rinkoje nepastebėta, po trijų savaičių „S&P 500“ neteko 6 proc., tačiau po to akcijų kainos toliau augo.
Japonijos žemės drebėjimas ir cunamis, 2011 m. kovas
Nelaimės padariniai vis dar nėra tiksliai įvardinti. „S&P 500“ per tris dienas smuko 3,6 proc., tačiau vėliau kilo ir šiandien po nelaimės yra išaugęs daugiau nei 6 proc.
A. Černiauskas sako, kad teisybės dėlei reikėtų paminėti, jog Japonijos akcijų rinkos indeksas „Nikkei 225“ per kelias dienas po nelaimės nuvertėjo net 16 proc., tačiau jau po kelių savaičių nuosmukis tesudarė 5 proc.
„Tokį staigų akcijų nuvertėjimą Japonijoje analitikai sieja su faktu, jog prieš žemės drebėjimą investuojančiųjų šioje šalyje nuotaikos buvo pernelyg optimistinės. Reikėtų priminti, jog žemės drebėjimas sukėlė sprogimą vienoje didžiausių atominių elektrinių Fukušimoje. Katastrofos mastas prilyginamas Černobylio elektrinės sprogimui Ukrainoje 1986 m., tačiau net ir tada akcijų rinkos į šią nelaimę reagavo vangiai ir indeksai beveik nesikeitė“, – stichinių nelaimių padarinius apžvelgia „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas.
Politiniai sprendimai
Pasak A. Černiausko, sunku įvertinti trumpalaikį politinių įvykių poveikį rinkai, nes dažniausiai tokie įvykiai neįvyksta iš karto. Prasidėjus karams, neramumams ar revoliucijoms, investuotojai stebi situaciją. Dažniausiai numatomi įvykiai jau būna įskaičiuoti į vertybinių popierių kainą, todėl jiems įvykus dingsta neaiškumo faktorius ir rinka dažnai pakeičia kryptį.
„Kalbant apie praeito amžiaus karus (I ir II pasaulinis, Irako ir Kuveito, JAV ir Irako, JAV ir Afganistano), beveik visiems jiems prasidėjus akcijų kainos pradėdavo kilti. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog karo pasekmės jau būna įvertintos nustatant vertybinių popierių kainas, o karo metu vyriausybės padidina išlaidas pramonei ir taip prisideda prie spartaus įmonių augimo“, – sako „Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas.
P. Dumšė pritaria, kad visų karų, kuriuose dalyvauja pasaulio ekonomikai svarbios šalys, pradžia pirma lemia akcijų kritimą – II pasaulinis karas nušlavė ištisus Europos miestus, sunaikino dalį pramonės objektų. Kita vertus, tai žadėjo didelį karinės pramonės pelną, valstybės užsakė daugiau produktų ir prekių. Nors užsakymai dažniausiai buvo finansuojami skolintais pinigais, investuotojai reagavo į patį faktą – padidėjusius užsakymus ir gamybą.
Šurmuliuojančios šalys
Pasak P. Dumšės, JAV karinių veiksmų Irake pradžią investuotojai įvertino palankiai – šis žingsnis reiškė autoritarinio režimo griūtį. Žinoma, buvo baiminamasi, kad šis karas turės įtakos aplinkiniams regionams ir paveiks naftos kainą.
„Šis ir kiti pastarųjų dešimtmečių kariniai konfliktai nedarė neigiamos įtakos vertybinių popierių kainai pirmiausia dėl to, kad neperaugo į rimtesnius veiksmus, galėjusius paveikti visą ekonomiką“, – sako „Swedbank“ investicinių portfelių valdytojas.
Ekspertas įsitikinęs, kad neramumai arabų šalyse taip pat nedaro įtakos pasaulio ekonomikai, o naftos brangimą skatina psichologiniai veiksniai, kad kariniai veiksmai Libijoje gali persimesti į naftą tiekiančias arabų šalis ir naftos ims trūkti.
Svarbu – netikėtumas
A. Černiausko teigimu, vienas žymesnių netikėtų politinių įvykių buvo 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuoliai Niujorke. Po jų JAV akcijų biržos buvo uždarytos daugiau nei savaitę, o joms atsidarius indeksas „S&P 500“ per keturias dienas neteko 12 proc. vertės, tačiau jau po mėnesio akcijų kainos kompensavo nuostolius. Ekspertas įsitikinęs, kad vertinant stichinių nelaimių ar politinių įvykių pasekmes finansų rinkoms svarbus netikėtumo faktorius. Atsitikus nelauktam įvykiui rinkos gali reaguoti visai kitaip nei tada, kai įvykiai laukiami ir jau įvertinti investuotojų. Be to, kai visos vertybinių popierių kainos kyla (specialistai vadina „bulių rinka“), neigiamos naujienos yra lengvai sugeriamos ir akcijų kainos kyla toliau, o kainoms krentant (specialistų terminu „meškų rinka“) staigūs sukrėtimai gali dar labiau paspartinti kainų smukimą.
Anot P. Dumšės, susidūrus akis į akį su stichinėmis nelaimėmis ar kilus karo veiksmų pavojui, natūraliai pasidaro baisu.
„Jei investuotojas nežino ar negali numatyti įvykių poveikio ekonomikai, parduoti vertybinius popierius nėra blogai. Toks sprendimas finansiškai gali būti ir geras, ir blogas, tačiau savijautos požiūriu investuotojas elgiasi teisingai“, – sako ekspertas. Jis priduria, kad visuomet reikia vadovautis pačiam investuotojui psichologiškai patogiausiu scenarijumi: jei žmogus įsitikinęs, kad jo investicijos yra saugios ir neramumai laikini, žinoma, panikuoti nevertėtų.
A. Černiauskas žurnalo „Investuok“ skaitytojams pataria nebandyti uždirbti iš tokių įvykių: turint investavimo planą reikia jo laikytis, nekreipti dėmesio į pašalinius faktorius.
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.
