Bankas dideliu mastu supirkinėja vyriausybės vertybinius popierius taip mėgindamas padidinti cirkuliuojantį pinigų kiekį, tačiau šie veiksmai visgi nebuvo pakankami kilusiai panikai rinkose sumažinti. Centrinis bankas į sistemą įliejo 15 trilijonų jenų (183 mlrd. JAV dolerių) ir toliau ketina skatinti ekonomiką. Anot ekonomistų, Japonijos centrinis bankas turėtų imtis dar agresyvesnių pinigų kiekio didinimo priemonių, kad išvengtų finansų sistemos griūties. Japonijos tarpbankinėje rinkoje palūkanos gerokai viršija centrinio banko bazines palūkanas. Didžiausią nerimą pasauliui ir Japonijai šiuo metu kelia galimas radiacijos proveržis iš sugedusio ir neaušinamo atominės elektrinės reaktoriaus.
Neigiamai veikiamos buvo ir pasaulio žaliavų kainos – vien nafta vakar atpigo 1,5 proc. dėl Japonijos paklausos sumažėjimo. Euras pabrango JAV dolerio atžvilgiu 0,64 proc. – iki 1,3992 dolerio už eurą. Tikimės, kad šiandien panikai besitęsiant, doleris brangs kaip saugaus prieglobsčio valiuta. JAV akcijų ateities sandoriai rodo, kad šios dienos prekybos sesijos atsidarymo metu akcijos kris 2,5-3 procentais.
Šiandien euro zona ir Vokietija skelbs (12:00) kovo ZEW instituto verslo lūkesčių rodiklius. Prognozuojama, kad Vokietijos indeksas padidėjo nežymiai ir siekia 15,9. JAV paskelbs (15:00) užsienio investicijas į akcijas ir obligacijas. Tikimasi, kad per sausį jos sumažėjo iki 37,5 mlrd. dolerių nuo 48,2. Taip pat FED skelbs bazines palūkanas (20:15). Palūkanų pokyčių artimiausiu metu nenumatoma.
Baltijos biržose akcijų kainos gali dar labiau nukristi
Vakarykščiai nuosmukiai Baltijos regiono akcijų rinkose buvo bene didžiausi šiemet: Vilniaus biržos indeksas OMXV krito 2,8 proc., Talino OMXT – 2,0 proc., o likvidžiausių Baltijos biržų bendrovių akcijų indeksas OMX Baltic Benchmark – 2,3 procento. Smulkieji investuotojai paniškai skubėjo išparduoti viską ir kuo greičiau. Labiausiai nukentėjo rizikingos bei mažiau likvidžios akcijos. Užsienio investuotojai vakar daugiausiai išliko stebėtojais – pirko ir pardavė nedidelius kai kurių bendrovių akcijų kiekius. Po to, kai Japonijos atominėje elektrinėje šįryt įvyko jau trečiasis sprogimas, lydimas išaugusios radiacijos emisijos, naujos išpardavimo bangos Baltijos biržose tikimybė yra gana didelė. Ar ji bus stipresnė negu vakar kol kas yra sunku prognozuoti. Be to, kaip jau rašėme vakar, kritimo mastai nemenka dalimi priklausys nuo užsienio investuotojų užimamų pozicijų bei veiksmų.
„Snaigės“ akcijos bus superkamos po 0,33 euro
Vakar buvo pranešta, kad užsienio fondai jau šį penktadienį pradės šaldytuvų gamintojos „Snaigės“ akcijų supirkimą, mokėdami po 0,33 euro už vieną akciją. Oficialus siūlymas tęsis 14 dienų iki kovo 31 dienos. Reaguodami į šią žinią, investuotojai bendrovės akcijų kainą pakėlė net 8,3 proc. – iki 0,325 euro, o jų apyvarta buvo didžiausia Vilniaus biržoje. Tuo pačiu atsilaisvino nemažos lėšų sumos ir buvo šiek tiek pristabdytas bendras rinkos nuosmukis. Artimiausiomis dienomis „Snaigės“ akcijų kaina turėtų svyruoti apie vakarykštį lygmenį.
