Kaip informuoja VPK, B. Lubys, būdamas emitento vadovu, 2008 m. NASDAQ OMX Vilniaus biržoje automatinio pavedimų vykdymo būdu sudarė 15 sandorių dėl 21 417 įmonės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ akcijų pirkimo už 196 566,4 Lt, tačiau apie sandorius nepranešė taip, kaip to reikalauja Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklės, t. y. pranešimas buvo pateiktas pavėluotai, tuo pažeidžiant investuotojų teisę nedelsiant sužinoti apie emitento vadovo sudaromus sandorius dėl vadovaujamo emitento vertybinių popierių.
VPK nutarimas skirti baudą buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. sausio 8 d. nutartimi B. Lubio skundą atmetė.
Apeliaciniame skunde LVAT B. Lubys ginčijo tinkamą atsakomybės subjektą ir paaiškino, kad „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ akcijos buvo nupirktos sudarius vertybinių popierių portfelio valdymo sutartį su UAB FMĮ „Kapitalo srautai“. Pagal šią sutartį, finansų maklerio įmonė buvo įsipareigojusi teikti privalomą informaciją apie atliktus sandorius Komisijai, vertybinių popierių biržai ir emitentui. Todėl finansų maklerio įmonė turėjo pateikti pranešimus apie sudarytus sandorius, tačiau tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų.
Teismas sutiko su pateiktais VPK argumentais, kad teisės normos pareigą pranešti apie emitento vadovo sudarytą sandorį dėl emitento vertybinių popierių nustato tik pačiam emitento vadovui. Todėl atsakomybė už šios pareigos nevykdymą taip pat tenka emitento vadovui. Šiuo atveju B. Lubiui, kadangi būtent jam nustatyta pareiga, kurios tinkamo įvykdymo jis neužtikrino.
Teisės aktai nenumato galimybės taikyti administracinę atsakomybę tarpininkui, neįvykdžiusiam sutartinių įsipareigojimų dėl pranešimų apie emitento vadovo sudarytus sandorius. Tai yra sandorį sudariusio emitento vadovo ir tarpininko sutartiniai teisiniai santykiai.
