Investicinių fondų valdytojai dažnai teigia, kad tokios investavimo priemonės leidžia investuoti žmonėms, galintiems tam skirti bent 100 Lt (jei investiciniame fonde netaikomi minimalios investuojamos sumos apribojimai). Norintieji investuoti pasyviai renkasi žaliavų, regionų, verslo sektorių, akcijų ar obligacijų indeksus atspindinčius ETF fondus. Prekiaujantieji JAV biržose (būtent ten ir yra didžiausia ETF fondų rinka) teigia, kad Lietuvos arba Lietuvoje veikiančių finansų maklerio įmonių ar bankų padaliniai taiko pernelyg didelius įkainius pavedimams už Atlanto, todėl, esą, geriau naudotis mažesnius įkainius taikančių JAV maklerių įmonių paslaugomis. Įmonių atstovai priduria, kad renkantis svarbiausia ne komisinių mokesčių dydis.
Kiek investuoti „apsimoka“?
„MP Bank“ paslaugų plėtros vadovas Edvinas Kriščiūnas sako, kad investavimas į ETF fondus nesiskiria nuo akcijų įsigijimo.
„Investuoti į ETF fondus apsimoka kaip ir į akcijas, nes jais prekiaujama biržoje kaip ir akcijomis. Kokią minimalią sumą investuoti, kad fondų įsigijimo sąnaudos nebūtų reikšmingos, galima paskaičiuoti atsižvelgiant į minimalų 15 JAV dolerių komisinį mokestį. Todėl optimalu būtų investuoti 3 000 JAV dolerių, nes minimalus komisinis mokestis būtų ne didesnis nei didžiausias 0,5 % komisinių mokesčių tarifas“, – žurnale „Investuok“ aiškina E. Kriščiūnas.
„Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovė Simona Vanagė taip pat siūlo investavimo į ETF fondus galimybes įvertinti minimalų komisinio mokesčio dydį palyginus su procentine mokesčio išraiška.
„Norint, kad per „Swedbank“ prekiaujamų ETF fondų minimalus komisinis mokestis atitiktų komisinį mokestį procentais, investuojant reikėtų įvertinti biržą, kurioje parduodamas ETF fondas, ir joje taikomus komisinius mokesčius. Ši suma sudarytų apie 33 000 litų. Tai nėra maža suma, ir tikrai ne daugelis gali skirti tokią sumą vienam sandoriui. Geriausia būtų, jei komisinis mokestis nesudarytų daugiau kaip 1–1,5 % nuo sandorio, tad patarčiau investuoti apie 6 500 Lt, ne mažiau. Jei kliento tikslai ne spekuliaciniai, žada investuoti periodiškai ir ilgesniam laikotarpiui, jis gali tikėtis didesnės grąžos sumokėjęs visus mokesčius. Tačiau visuomet verta prisiminti, jog grąža priklauso nuo svyravimų rinkoje: kokiu metų klientas įsigyja tam tikrą fondą ir kada parduoda“, – pataria S. Vanagė.
Finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis žurnale „Investuok“ atkreipia dėmesį, kad investavimo į ETF fondus sąnaudas lemia ir šios priemonės rūšis.
„ETF fondai skirstomi į labai daug pakategorių. Pavyzdžiui, atviri ir uždari (angl. ETF ir CEF), turintys emitento kreditinę riziką ir jos neturintys (ETN ir ETF) ir t. t. Nuo to gali priklausyti ir kiti mokesčiai. ETF fondai, kaip ir įprasti fondai, turi valdymo mokestį, kuris gali būti ir santykinai mažas – 0,1 %, ir iki 2 %. Šis mokestis jau būna įskaičiuotas į ETF fondo kainą ir investuotojai jo tiesiog nejaučia. Taigi, komisiniai mokesčiai finansų tarpininkams yra tik viena sąnaudų dalis“, – aiškina M. Čiuželis.
Eksperto manymu, į ETF fondus prasmingą investuoti sumą lemia tarpininko taikomi mokesčiai, todėl teoriškai investuoti galima ir nuo 100 Lt, tačiau tokiu atveju verta rinktis minimalaus mokesčio dydžio netaikantį arba kiek įmanoma mažesnio mokesčio reikalaujantį tarpininką.
„Priešingu atveju su mažomis sumomis prekiauti neapsimokės, nes komisinis mokestis bus tiesiog per didelis. Todėl optimalu ir racionalu pradėti nuo tokios sumos ir per tokį tarpininką, kai visi prekybos sandorio komisiniai mokesčiai neviršija 2–3 % sandorio sumos“, – pataria „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris.
SEB banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Virgilijus Mirkės sako, kad mažiausia į ETF fondus investuotina suma, nuo kurios skaičiuojami komisiniai mokesčiai nebūtų itin finansiškai skausmingi, turėtų siekti apie 5 000 JAV dolerių arba eurų.
LHV banko Finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas Saulius Lenauskas pataria, kad norint šiame banke atsidaryti sąskaitą prekiauti akcijomis ir ETF fondais reikia minimalaus 5 000 JAV dolerių įnašo.
Banko „Finasta“ Prekybos skyriaus vadovas Laurynas Byla tikina, kad minimali investicijų į ETF fondus suma priklauso nuo paties investuotojo ir jo lūkesčių. Pasak eksperto, prieš įvertinant komisinius mokesčius reikia įvertinti daug kitų veiksnių – skirtingose biržose taikomi nevienodi mokesčiai, todėl būtina pasverti, kur norima investuoti, už kiek, kada pasitraukti iš rinkos.
„Tikriausiai didžiausia problema šiuo atveju – ne komisiniai mokesčiai, o kliento investicijų objektas – pats ETF fondas. Yra skirtingų fondų, kurių kainos svyravimo rizika yra tokia didelė, kad komisiniai mokesčiai, palyginus su nuostoliais, patiriamais dėl kurso pasikeitimo per pusdienį, valandą ar dešimt minučių, atrodys labai juokingi. Investuojama suma gali būti ir 100 litų, jei tik investuotojas yra pasiryžęs sulaukti rinkoje tinkamos kainos, kuri atpirks komisinių išlaidas, ir parduoti savo investicijas. Be abejo, kuo didesnės investicijos, tuo santykinai mažesni komisiniai mokesčiai. Tarkime, asmuo ketina investuoti 1 000 litų į ETF fondą, kurį perkant ir parduodant yra taikomas 0,35 %, bet ne mažesnis kaip 60 litų komisinis mokestis. Taigi, klientui, kad atsipirktų jo investicijos, reikės sulaukti, kol jo investicijos uždirbs 120 litų (pirkimo ir pardavimo kaina atėmus komisinius mokesčius), o tolesnis kainos augimas reikš jo pelną“, – žurnalo „Investuok“ skaitytojams aiškina L. Byla.
Prekybos skyriaus vadovo teigimu, investuotojai dažnai klaidingai mano, kad pelnas yra mažiausias teigiamas investicijos pokytis, o komisiniai mokesčiai yra tai, kas šią grąžą mažina.
„Komisiniai mokesčiai yra normalios investicijų sąnaudos, kurias reikia įskaičiuoti į pirkimo kainą. Žinant savo investicijų savikainą nekils ir klausimų, kodėl dažnai atliekant prekybines operacijas pelno nėra“, – priduria ekspertas.
Investuojantiesiems ilgesniam laikotarpiui tarpininkai primena ir apie papildomus mokesčius, pavyzdžiui, saugojimo.
„Neaktyviai prekiaujantiems investuotojams gali tekti padengti biržos informacijos ir vertybinių popierių saugojimo mėnesinį mokestį, kuris sudaro apie 100 litų + 0,025 % + PVM. Aktyviai prekiaujantiems šis mokesnis būna gerokai mažesnis arba gali būti netaikomas visai“, – aiškina LHV banko Finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas.
SEB bankas taiko 0,04 % ketvirtinį, „Swedbank“ – 0,013 % mėnesinį vertybinių popierių saugojimo mokestį. „MP Bank“ saugojimo mokesčio nėra.
Į ETF fondus – per JAV ar Lietuvos brokerius?
Praėjusių metų lapkričio „Investuok“ straipsnyje apie prekybą JAV biržose kalbinti aktyvūs spekuliantai ir kai kurie finansų makleriai patarė į Užatlantės rinką (būtent čia ir yra didžiausias ETF fondų pasirinkimas) žengiantiems investuotojams geriau rinktis JAV tarpininkų paslaugas, kurios gerokai pigesnės palyginti su Lietuvos bendrovių taikomais įkainiais. „Mūsų tarpininkų komisiniai mokesčiai pasibaisėtini – mažiausiai 30 JAV dolerių už sandėrį. Žinoma, jei investuojate dideles lėšas naudodamiesi ilgalaike strategija ir neketindami jų aktyviai valdyti, tai komisinis mokestis didelės reikšmės neturės. Tačiau aktyviam prekiautojui lietuvių tarpininkai netinka – be normalių komisinių mokesčių retas jų suteikia tinkamą platformą prekybai biržoje realiu laiku. Nors pasirinkau investuoti per maklerį Lietuvoje, tačiau šis tarpininkas naudojasi JAV brokerių prekybos biržoje platforma. Lietuvos tarpininko paslaugomis naudojuosi tik dėl to, kad visas sutartis pasirašinėju lietuviškai, be to jis teikia ataskaitas mokesčių inspekcijai. Tačiau už tai sumoku ir atitinkamą komisinį mokestį“, – žurnale „Investuok“ sakė aktyvus investuotojas JAV akcijų biržose Nauris Treigys.
Kad prekybai ETF fondais Lietuvoje veikiančių tarpininkų taikomi komisiniai mokesčiai nepagrįstai dideli, pritaria ir M. Čiuželis. Kontrargumentuodami Lietuvos finansų maklerio įmonių ir bankų atstovai priduria, kad renkantis, kaip investuoti į ETF fondus, svarbu įvertinti ne vien komisinių mokesčių dydį.
„Investuotojas renkasi finansų tarpininką įvertindamas ir jo taikomą komisinio mokesčio dydį, ir pridėtinę vertę, kurią jam suteikia darbas su pasirinktu finansų tarpininku. Kaina ar komisinio mokesčio dydis tėra tik vienas iš lyginamųjų komponentų ir dažnai ne pagrindinis“, – teigia V. Mirkės.
Ekspertas priduria, kad didelis klientas Lietuvos finansų tarpininkui užsienio tarpininko gali būti laikomas mažu, todėl Lietuvos finansų tarpininko teikiamų paslaugų apimtis, kaina ir kokybė bus pranašesnė nei užsienio tarpininko. S. Lenauskas sako, kad pas vietinius tarpininkus galima greitai ir nesudėtingai atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, bendravimas su makleriu vyksta investuotojams įprasta kalba.
Tačiau M. Čiuželis mato mažai argumentų, kodėl investavimui į ETF fondus investuotojai turėtų rinktis Lietuvos, o ne kitų šalių tarpininkus.
L. Byla dar siūlo atsižvelgti į tai, ar JAV brokerių įmonės Lietuvos investuotojui gali pasiūlyti tokias pačias galimybes, kaip ir vietiniai tarpininkai, pavyzdžiui, prekiauti ETF fondais Londono, Paryžiaus, Frankfurto, Šveicarijos biržose, atlikti operacijas tarp skirtingų šalių biržų skirtingais vertybiniais popieriais tą pačią dieną, kartu prekiauti ir Baltijos biržose.
„Lyginant vaizdžiai, JAV pagamintas produktas beveik visuomet bus pigesnis perkant jį JAV, o ne Lietuvoje, tačiau tai visada turi ir pliusų, ir minusų“, – reziumuoja L. Byla.
Svarbu ne kaina
„Swedbank Robur“ fondų valdytoja Daiva Račkauskienė tikina, kad investuojant į ETF fondus reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tad mokesčiai yra tik viena ir, pasak ekspertės, dažnai ne pati didžiausia dalis.
Ekspertės teigimu, daug investavimo į ETF fondus išlaidų galima išvengti pasirinkus teisingą priemonę ir sandorio strategiją.
„Todėl individualiam investuotojui, kuris rūpinasi efektyviu savo portfelio valdymu, finansų maklerio patarimas yra būtinas. Pasirinkus Lietuvos finansų maklerio įmonių, kurios užsiima ETF fondų analize, paslaugas galima tikėtis sutaupyti daugiau, nei bus išleista komisiniams už sandorio vykdymą. Abejoju, ar užsienio kompanijos skirs tiek dėmesio mažmeniniam klientui, kiek jo gali skirti vietos ekspertai“, – mano „Swedbank Robur“ fondų valdytoja.
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.
