Vasarą baigėsi „Lifosos“ akcijų supirkimo procedūra. Tačiau smulkiųjų akcininkų pasipriešinimas, pasak teisininkų, šios istorijos pabaigos artimiausiu metu nežada. Rugsėjo pabaigoje Vertybinių popierių komisija patvirtino Vladimiro Romanovo privalomojo oficialiojo siūlymo aplinkraštį dėl Ūkio banko akcijų supirkimo ir šio siūlymo kainą (1,03 Lt už akciją). Toks pat siūlymas patvirtintas supirkti Panevėžio statybos tresto akcijas (4,45 Lt už akciją).Rugsėjo pradžioje „Rokiškio sūrio“ valdyba antrą kartą nusprendė savanoriškai supirkti daugiau kaip 3 mln. savų akcijų. „Pieno žvaigždžių“ akcininkai apsisprendė suformuoti rezervą nuosavoms akcijoms supirkti. Ką liudija tokie pagrindinių akcininkų veiksmai, ekspertų klausė žurnalas „Investuok“? Galbūt rinkoje naudojamasi proga pigiai supirkti savų perspektyvių akcijų? Kaip tokie supirkimai paveiks rinką, galbūt poveikis prilygtų pernykštės vasaros kainų šuoliui po „TeliaSoneros“ paskelbto siūlymo supirkti TEO LT akcijas? Kaip skiriasi oficialiųjų siūlymų supirkti akcijas pobūdis, kas kiekvienu atveju žinotina smulkiesiems akcininkams?

Svarbu atskirti oficialiojo siūlymo pobūdį

„Finasta Asset Management“ fondų valdytojas bei Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sako, kad išvada, jog pagrindiniai akcininkai nuosavas akcijas superka dėl palankios situacijos, tinkama tik keliais iš šių atvejų. Jis pirmiausia siūlo išsiaiškinti oficialaus pasiūlymo esmę. Ūkio banko ir Panevėžio statybos tresto pagrindiniai akcininkai skelbti privalomąjį siūlymą supirkti likusias akcijas priversti peržengus įstatymo numatytą valdomų akcijų ribą, todėl šių bendrovių akcininkai, pasak eksperto, neturi investicinių motyvų supirkti akcijas.

M. Dubnikovo teigimu, „Lifosos“ akcijų supirkimas kitoks nei pirmaisiais dviem atvejais. Fosfatų pramonės bendrovei siekiant pasitraukti iš rinkos, jos smulkieji akcininkai bus priversti parduoti savo akcijas pagrindiniam akcininkui, nes tai yra ne pasiūlymas supirkti likusias laisvas akcijas, o privalomas akcijų išpirkimas. Tokią teisę pagrindiniai „Lifosos“ akcininkai įgavo peržengę įstatymuose numatytą 95 proc. nuosavų akcijų ribą.

Dar kitokio pobūdžio yra „Rokiškio sūrio“ ir „Pieno žvaigždžių“ nuosavų akcijų supirkimai – savanoriški oficialieji siūlymai. Abiem šiais atvejais pagrindiniai akcininkai neturi prievolės supirkti laisvas akcijas, tai daro dėl finansinės naudos.

„Rokiškio sūrio“ pagrindiniai akcininkai skelbia oficialų pasiūlymą, siekdami supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, kai jos yra pigiausios. Tai yra noras pasinaudoti tuo, kad akcijos yra menkai įvertintos, o rezultatai įspūdingi. „Rokiškio sūris“ skelbia jau antrąjį oficialųjį pasiūlymą – pirmasis buvo nesėkmingas, nes nedaug investuotojų į jį atsiliepė. Panašus buvo ir pirmasis „Pieno žvaigždžių“ akcijų supirkimas, kuris patenkintas visiškai. Tačiau tąkart rinkai buvo nuostaba, jog stambūs akcininkai pasiūlymu pasinaudojo ne tam, kad išsiimtų pinigų iš įmonės, o tam, kad išstumtų smulkiuosius akcininkus naudodamiesi patrauklia kaina“, – siūlymų supirkti nuosavas akcijas motyvus žurnalui „Investuok“ apibūdina M. Dubnikovas.

Nors „Lifosos“ akcijos superkamos dėl pagrindinių akcininkų noro pasitraukti iš biržos, tačiau, pasak ekspertų, šiam veiksmui pasirinktas palankus laikas, kai akcijos yra pigios.

„Lifosos“ atvejis yra vienas skaudžiausių investuotojams, nes vertindami įmonės ir viso sektoriaus galimybes bei perspektyvas jie mato gerokai didesnę įmonės vertę“, – aiškina žurnalui „Investuok“ „Orion Securities“ finansų makleris Darius Slavinskas.

„Įmonė tik dabar pradeda pelningą veiklos ciklą ir investuotojams apmaudu, kad ji pasitraukia. Todėl jie negalės pasinaudoti rinkos atsigavimu ir bendrovės sustiprėjimu ir parduoti akcijų brangiau“, – priduria M. Dubnikovas.

Pagrindiniai akcininkai tiki perspektyvomis

Pirmųjų dviejų supirkimų – Ūkio banko ir Panevėžio statybos tresto – svarbos rinkai ir smulkiesiems investuotojams biržos ekspertai nesureikšmina, tačiau „Lifosos“, „Rokiškio sūrio“ ir „Pieno žvaigždžių“ veiksmai superkant nuosavas akcijas, pasak jų, kur kas įdomesni investuojantiesiems biržoje.

D. Slavinskas sako, kad bendrovių pagrindiniams akcininkams skelbiant savanoriškus pasiūlymus nuosavoms akcijoms supirkti parodoma, jog įmonės vadovybė tiki savo vykdomos veiklos perspektyvomis. Jis akcentuoja, jog stambiųjų veiksmus smulkiesiems nebūtinai reikia priimti kaip signalą pirkti ar parduoti akcijas.

„Orion Securities“ finansų maklerio teigimu, oficialių siūlymų metu skelbiama akcijų supirkimo kaina smulkiesiems investuotojams gali būti naudinga – tai kaip atskaitos taškas vertinant tolesnį akcijos kainos kitimą.

Oficialiųjų siūlymų supirkti akcijas įtaką rinkai ryškiai atspindėjo pernykštės vasaros telekomunikacijų koncerno „TeliaSonera“ bandymas supirkti laisvas TEO LT, AB, akcijas. Jam prasidėjus netrukus biržoje išaugo sandorių apyvarta bei akcijų kainos. Ar dėl šios vasaros ir rudens akcijų supirkimų biržoje galima tikėtis antrosios TEO sėkmės istorijos?

SEB banko vyresnysis finansų makleris Arvydas Jacikevičius sako, kad šie oficialieji siūlymai rinkoje neabejotinai turės poveikį, tačiau kur kas mažesnį nei TEO akcijų supirkimo atveju.

M. Dubnikovas priduria, kad oficialieji siūlymai, kurių metu įmonės siekia supirkti nuosavas akcijas dėl patrauklios jų kainos, turi papildomą teigiamą poveikį rinkai.

Lygindamas TEO ir pastarųjų kelių bendrovių oficialiųjų siūlymų įtaką rinkai D. Slavinskas atkreipia dėmesį, kad telekomunikacijų bendrovė buvo mėgstama institucinių investuotojų, o straipsnyje minimos, kurios dabar rengia pasiūlymus, – labiau smulkiųjų vietinių ir spekuliantų. Tai, pasak eksperto, svarbu sprendžiant, kokia linkme galėtų būti perskirstomos investuotojų lėšos per ir po oficialiųjų siūlymų.