Indeksą simboliškai apkarpė kritusios mažomis apyvartomis pasižymėjusios energetikos bendrovės akcijos, tačiau aktyviausiai prekiautų pozicijų viršuje dominavo teigiami poslinkiai. Pasyvumo galėjo duoti ir tai, kad pagrindiniai indeksai Vakarų šalyse krito apie pusantro procento.
Globaliose rinkose neigiamas poslinkis yra fiksuojamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma Pasaulio bankas išplatino pranešimą, kad šiais metais tikimasi didesnio ekonomikos susitraukimo nei buvo prognozuota metų pradžioje. Prognozės buvo pakeistos nuo minus 1,7 proc. iki 2,9 proc. susitraukimo, o kitų metų augimo prognozė buvo sumažinta 0,3 proc. punkto iki 2 proc. Kita priežastis neigiamai veikianti indeksus buvo ta, kad apie 2 proc. krito naftos kainos, kurios stipriai timptelėjo energetikos bendrovių akcijas žemyn. Pastarosios turi didelį svorį indeksuose ir sudaro neigiamo bendro fono įspūdį. Vis dėl to neigiamas naftos poslinkis yra ir teigiamas aspektas, nes ekonomikos gal būt išvengs lipimo ant to paties brangių žaliavų grėblio.
Nepaisant neigiamų naujienų buvo ir įdomių teigiamų. Vokietijos instituto – Ifo, verslo pasitikėjimą atspindintis indeksas birželį kilo trečią mėnesį paeiliui. Indeksas skaičiuojamas apklausus 7 tūkst. įmonių vadovų, birželį pakilo iki 85,9 punkto, nuo gegužę fiksuotos 84,3 punkto reikšmės.
Lūkesčių keitimasis ir pasitikėjimas dažnai yra svarbesnis aspektas akcijų rinkoms nei faktiniai duomenys apie lėtėjančią ekonomiką. Lūkesčių kaita leidžia pirkti ateitį ir parduoti faktus, kas yra vienas iš pagrindinių investavimo principų.
Dar vienas faktorius, kuris leidžia rinkoms koreguotis yra tas, kad jau nenuvaldomai artėja ketvirčio pabaiga ir pusmečio veiklos rezultatų skelbimas. Gali būti kad pirkėjai natūraliai yra šiek tiek pasyvoki ir laukia duomenų pagal kuriuos galės spręsti apie padėtį ir imtis aktyvesnių veiksmų. Pagrindiniai klausimai yra tokia: ar bendrovių ir ypatingai finansų sektoriaus padėtis nepablogėjo ir kaip tai sutaps su analitikų prognozėmis?
Grįžtant į vietinę kapitalo rinką reikėtų paminėti, kad visą neigiamą foną pirmadienį praskaidrino naujiena, kad per gegužės mėnesį Lietuvos pramonės produkcija padidėjo 4,2%, pernai tuo pat metu fiksuotas 5,4% mažėjimas. Tai gali būti laikini svyravimai, tačiau kaip bebūtų naujiena teigiama.
Pirmadienį aktyviausiai buvo prekiauta „Panevėžio statybos tresto“ (PTR1L) akcijomis, kurių kaina šoktelėjo maksimaliai leistinu dydžiu – beveik 15 proc. iki 2,18 lito, o apyvarta siekė 380 tūkst. litų. Sesijos metu aktyviai šiuo vertybinius popierius pradėjo pirkti per Estijos finansinius tarpininkus prekiaujantys investuotojai, todėl esant nedideliai pasiūlai akcijų kaina sparčiai grįžo į lygmenį, kuriamia buvo dar birželio pradžioje.
Naujienų, kurios paskatintų agresyviam pirkimui, nebuvo, todėl greičiausiai vienas ar keli investuotojai tiesiog atliko analizę ir nusprendė įsigyti šių akcijų. Visiškai plika akimi yra matoma, kad bendrovė praėjusiais metais yra uždirbusi beveik 3 litus akcijai grynojo pelno, kuris realiai yra trumpalaikiame turte. Balansas leidžia šiuos pinigus išmokėti ir ženkliai nepabloginti būklės. Žinoma, apie išmokas niekas, nekalba, tačiau akcijos kaina rinkoje tikrai yra įdomi šiuo aspektu. Šie skaičiai taip pat kalba apie bendrovės galimybes išgyventi sunkmetį ir jam pasibaigus užimti kitų rinkos dalį turint geras startines pozicijas.
Pirmadienį kitomis bendrovių akcijomis prekiauta gan pasyviai, o 100 tūkst. litų apyvartos kartelę sugebėjo peržengti tik „Ūkio banko“ (UKB1L) ir TEO LT, AB (TEO1L) akcijos, kurių kainos nepakito ir nusistovėjo atitinkamai 0,7 lito ir 1,12 lito lygmenyse. Apyvartos sudarė 114 tūkst. litų ir 202 tūkst. litų.
SNORAS - JT finansų makleris Marius Dubnikovas
