2009-ieji bus ne mažiau įdomūs metai

Tokiame 2008 metų šešėlyje prasidėję nauji metai žada ne ką mažiau įdomius viražus, tik gal būt su kintančia tendencija. Tikėtina, kad 2009 metų pirmas pusmetis bus laukimo laikotarpis, nes investuotojai bus nusiteikę kantriai sulaukti praėjusių metų veiklos rezultatų bei jų auditavimo, kurio atlikimas turėtų sutapti su pirmo ketvirčio skelbiamais pasiekimais.

Ši naujienų lavina taip pat priverstinai turės sutapti su naujienomis, kas susidūrė su problemomis ir kam pavyko jų išvengti staigaus ir stipraus nuopuolio laikotarpiu. Taip pat paaiškės, kam papildomai prireiks kapitalo įnašų ir kam iš tokių pavyks jo gauti, kai skolinimasis yra itin komplikuotas.

2008 metai sukrėtė rinką iš pagrindų, tačiau ir davė daug naujos informacijos ir platesnį įsivaizdavimą, kas pagaliau vyksta pasaulinėje arenoje. Pirmame pusmetyje sunkiai galima įsivaizduoti, kad viskas drastiškai pasikeis ir rinkos judės teigiama linkme. Laukimo nuotaikos gali lemti sustiprintą susidomėjimą itin stabiliai veikiančiomis ir dividendus mokančiomis bendrovėmis, tačiau apetitas rizikai gali būti apmalšintas iki informacijos pasirodymo, kuri leis atskirti „grūdus nuo pelų“. Praėję metai pakankamai ilgai kankino kotiruojamas bendroves įvairiais išbandymais ir 2009 metų pradžia turėtų būti tas laikotarpis, kuris leis išgryninti tikresnį vaizdą.

2008 metais buvo sukaupti instrumentai kovai prieš nuosmukį

Situacijai stabilizavus galime pažvelgti kokius kovos įrankius mums sukaupė 2008 metai ir kaip jie galėtų būti panaudoti. Nepaisant didelio žaliavų brangimo praėjusių metų pradžioje vėliau sekė dar didesnis nuopuolis, kuris žaliavų indeksų vertes per 12 mėnesių sumažino apie 40 proc., o kai kurias žaliavas atpigino netgi kartais. 2009 metų pradžia gali būti lydima stipriai mažėjančios infliacijos arba jos net išnykimo jau vien vertinant žaliavų kainų pokyčius, o pridėjus ekonomikos sulėtėjimą infliacija bus guldoma ant žemės pasauliniu mastu.

Infliacijos nebuvimas leidžia didžiųjų valstybių vadovams laisviau naudoti ekonomikos skatinimo instrumentus: palūkanų mažinimus (ten kur dar tai įmanoma), kreditų likvidumo didinimą bei vartotojų skatinimą. Tai gali būti atlikta nesibaiminant paleisti aukštos infliacijos iš po kontrolės, kaip to buvo bijoma anksčiau.

2008 metų preliudija lemia, kad gamybai naudojamos žaliavos atpigo ir išlieka po korekcijos presu nepaisant techninių kilstelėjimų ar geopolitinių priežasčių vedamų pakilimų, kurie ilgainiui turėtų spręstis. Gamybos sąnaudos mažėja ne tik žaliavų sąskaita, bet ir žmoniškųjų išteklių, kurie ekonomikos nuosmukio laikotarpiu tapo sukalbamesni, sąskaita.

Tuo pat metu galima pastebėti, kad atrištos centrinių bankų rankos nesibaiminant infliacijos monstro leidžia piginti skolinimąsi ir tuo pat metu didinti likvidumą, kuris anksčiau ar vėliau duos savo vaisių ir atitirpdys įšalusią kreditų rinką.

Trečia, vidutiniškai per pusę kritę akcijų indeksai indikuoja, kad kotiruojamų bendrovių verslai (neklabant apie nelistinguojamas bendroves) atpigo per pusę.

Atpigusios žaliavos ir resursai, pigiai įvertinti verslai ir neišvengiamai atsigausianti kreditų rinka yra pagrindiniai kriterijai, kurie lems, kad akcijų rinkos vėl sulauks investuotojų, Neišvengiamai situacija turi apsikeisti ir laisvos fonduose laikomos lėšos pradės konkuruoti dėl akcijų, kurios įvertintos ženkliai mažiau nei buvo anksčiau. Vis mažiau laisvų lėšų reikia, kad būtų galima nusipirkti apčiuopiamus akcijų paketus.

Tam kad investuotojai sujudėtų pagrindiniai pamatai buvo sudėti antrame 2008 metų pusmetyje, o katalizatoriumi viso proceso turėtų būti skaidrumas, kuris ateis paskelbus veiklos rezultatus bei šilsianti kreditų rinka.

Bankai neišvengiamai „įkvėps oro“

Pasauliniu mastu kreditų rinka gali pradėti šilti jau pirmo pusmečio pabaigoje ir tam yra keletas priežasčių – visų pirma tai centrinių bankų ir vyriausybių pastangos, kurios pasiekė iki šiol neregėtą mastą, o antra tai bankų alkis naujai uždirbamiems pinigams it vėliau kilsianti konkurencija tarp jų.

Vargu ar kas nors gali įsivaizduoti, kad bankai ilga galės tęsti kovą dėl indėlių aukštomis palūkanomis neatidarant savo pinginių naujiems ir pelningiems projektams, nes senieji paskolų portfeliai neišvengimai juda link projektų užbaigimo arba dalis jų susidūrė kaktomuša su ekonominiu nuosmukiu ir nebebus pabaigti ir nebeneš teigiamo srauto.

Stebint situacija atidžiai jau dabar galima pasakyti, kad bankai užsidarė nuo naujų projektų ir tai tęsiasi nemažiau 6 – 8 mėnesių, todėl „įkvėpto oro plaučiuose“ ženkliai sumažėjo – įkvėpti bus neišvengiama.

Galima tik įsivaizduoti, kas bus, kai vienas iš bankų pradės „įkvėpinėti oro“. Mažiausia žinia, kad bankas pradėjo duoti kreditus toleruodamas bent vidutinę riziką privers eilę kreditų prašančių susidaryti ties jo durimis. Toks bankas ne tik galės rinktis geriausius to meto projektus bet ir užiminės rinką. Rinkos dalies atidavimas, kai blogiausi laikai jau praėjo arba bent jau randamas ekonomikoje nuosmukio dugnas, nebus toleruojamas kitų benkų. Labai abejotina ar bankinė rinka galėtų sau leisti matydama, kai riziką prisiimantys bankai palengva grobia rinką – tai paskatins konkurenciją, kurią pridėjus prie artėjančios link nulio bazinės palūkanų normos gaunamas puikiausiais katalizatorius.

Tokio katalizatoriaus atsiradimui žinoma vėlgi reikia rinkos skaidrumo ir rezultatų paskelbimo bei audituotų tvirtų duomenų.

Lietuva ir Baltijos regionas

Baltijos tigrai, dabar jau tik kabutėse patiria nuosmukį su tam tikru uždelsimu, tačiau kaip baisu bebūtų reikėtų prisiminti, kad visas regionas yra panašus arba net mažesnis už didelį pasaulinio masto miestą, kuris nėra izoliuotas nuo likusio pasaulio ekonomikos. Tikėtina, kad pasaulio finansų rinkoms pajutus atspirties tašką ir Baltijos regione pajusime kapitalo rinkos sustiprėjimą.

Reikia prisiminti, kad Baltijos regionas patyrė vieną didžiausių akcijų kainų nuosmukį ir akcijos šiuo metu yra itin pigios. Sunku būtų tikėtis, kad šio regiono verslas ir kreditų rinka išliks išskirtinio įšalo zona, nes ji yra tiesiog per maža, kad galėtų veikti izoliuotai. Pasitaisius situacijai pasaulinėje rinkoje ir čia atsirastų optimistinės nuotaikos. Žinoma su tam tikru vėlavimu, tačiau vargu ar jis galėtų būti ilgesnis nei 3 – 6 mėnesiai.

Akcijų kainų svyravimai bus pirmieji, kurie parodys atsigavimo ženklus. Visų pirma nereikia pamiršti, kad akcijų kainos reaguoja į būsimus ekonominius posūkius paprastai 8 mėnesiais anksčiau. Lūkesčių pasikeitimai yra kertinis veiksnys atsirandančiam nori imtis verslo ar pirkti jau egzistuojančio verslo dalį, kas vėliau padeda ir ekonominio augimo atsiradimui. Vargu ar Baltijos regionas patirs ekonominį atsitiesimą 2009 metais, tačiau akcijų kainų svyravimai gali tai parodyti iš anksto. Jei pasitvirtins tai, kad pasaulio akcijų rinkos pradės atsigavimą jau vasarą, tai rudenį galia laukti ir stipresnių teigiamų poslinkių Baltijos regione.

Reikia įvertinti ir tai, kad aktyvesnės prekybos gali prasidėti ir anksčiau, nes kokie veiklos rezultatai bebūtų, likvidžiausių bendrovių rinkos įvertinimai yra tokie, kad blogiau tikriausiai tik bankrotas, o bent kiek pasikeitus lūkesčiams gali suveikti baimės nespėti uždirbti pasinaudojus situacija, kurios šiuo metu yra tokios pat, o gal net ir didesnės nei baimė prarasti dalį lėšų.

Didžiausią pavojų mūsų kapitalo rinkoms gali kelti pakrikusi situacija Rusijoje, kur infliacija sunkiai valdoma, ekonomika tuo pat metu ritasi žemyn, o šalies rezervai nenuvaldomai mažėja ir net esamu laikotarpiu negali padėti padengti šalies stambiųjų bendrovių prasiskolinimą ar išlaikyti stabilų rublio kursą. Lietuvai, kuri tampriai susijusi su Rusija tai yra grėsmės šaltinis ir verslas gan stipriai turėtų persiorientuoti nuo šios rinkos.

Investuotojai pradės nuo vakarų ir stabilių regionų

Investuotojų grįžimas, greičiausiai, prasidės ne nuo anksčiau daug vilčių puoselėjusių besivystančių regionų, o nuo išsivysčiusių ir nemažiau patrauklių savų akcijų kainų įvertinimais. Kritimo laikotarpiu stabilūs regionai pasižymėjo didesniu saugumu, kai indeksai krito mažiau nei pasaulinis vidurkis – apie 35 – 40 proc. Investuotojai dabar šiuose regionuose gali įsigyti nemažiau patrauklių pirkinių. Santykiniai rodikliai praktiškai daugeliu atveju susivienodino tarp išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio. Vakarų pasaulyje, buvo mažesnis rinkos optimizmas, tačiau ir kritimas buvo mažesnis, o Rytuose didesnį optimizmą ištrynę nemažesnis kainų kritimas.

Dėl šių priežasčių vakarų pasaulis tampa patrauklesnis. Verslų kainos Vakaruose panašios arba tokios pačios, tačiau sisteminė valstybių rizika bei stabilumas ir veiklų tęstinumas ar tikėtinų neramumų galimybė yra nepamatuojamai mažesnė. Taip pat reikia prisiminti, kad vartojimas prasideda čia, tai reiškia lūkesčiai formuojami taip pat vakaruose.

Anksčiau buvo padarytas klaidingas statymas manant, kad Azijos vartotojų bazė sugebės atsverti Vakarų pesimizmą. Pasirodė, kad Azija yra stipresnė kaip niekada, tačiau nepakankamai stipri, kad išlaikytų šios krizės egzaminą. Kol kas Rytų regionai išlieka vykdytojais poniškų Vakarų vartotojų įgeidžių. Tikėtina, kad iki artimiausios naujos krizės, kuri neišvengiamai pasikartos tik gal kitu kampu situacija išliks.

Patrauklumo kritimas ženkliai fiksuojamas ir žaliavas išgaunančiose šalyse, nes kritus vartojimui sunku tikėtis ir žaliavų vartojimo stabilumo. Žaliavas eksportuojančios žaliavos nesugebėjo sukaupti pakankamai „riebalų“, kad ištverti krizę ir susidurs su sunkumais. Galima pastebėti ir tai, kad kritus žaliavų kainoms jas eksportuojančios šalys bent kurį laiką nepaisys nepatrauklių kainų ir tikriausiai noriai toliau pardavinės savo žaliavas siekiant užlopyti biudžetų skyles ignoruojant didėjančios pasiūlos grėsmę. Neturtingumas privers parduoti tai ką turi geriausia.

Prie visų išvardintų priežasčių kylą mintis, kad investuotojai rinką pradės judinti iš vakarų, nes čia sukoncentruoti vartotojų užsakymai ir technologijos, o visa tai apgaubta tikrai didesniu sisteminiu stabilumu.

Tamsa didžiausia prieš aušrą

Šis posakis bene geriausiai iliustruoja investuotojų esamus lūkesčius. Šis posakis yra lengvai pritaikomas, tačiau dabar visų sunkiausia nustatyti ar jau yra pakankamai tamsu, kad griebti patrauklius kąsnius, kol kiti dar jų nemato. Tai ko gero pagrindinis investuotojo klausimas, kuris jį lydi visą karjeros laiką, tačiau to klausimo aktualumas šiuo metu yra išaugęs iki neregėtų aukštumų.

2008 metai buvo sunkūs ir išbandymo metai, tačiau jie, kogero buvo, būtini, kad suformuoti įrankius nuosmukiui įveikti. Tokie įrankiai jau yra matomi, tai atpigusios žaliavos ir ištekliai, atsiradusi perspektyva į pigius finansus ir jau pasiektas taškas, kai verslai yra tokie pigūs, kad laisvos lėšos gali netgi pradėti konkuruoti dėl jų.

Tikėtina, kad 2009 metai išsiskirs tuo, kad Baltijos šalių ekonomikos dar nerodys augimo tendencijos, o pasaulinė ekonomika pradės atsigauti tik metų pabaigoje, tačiau akcijos teigiamus poslinkius jau gali pradėti rodyti metų viduryje ar rudenį. Baltijos kapitalo rinkų teigiami poslinkiai gali prasidėti maždaug su 3 mėnesiu vėlavimu, tačiau tai gali įvykti jau šiemet ir gerokai anksčiau nei tai bus fiksuota šalių statistikos departamentuose, kurie matuoja ekonomikos tendencijas.

Tikėtina, kad 2009 metai gali būti net tik astrologiškai pavadinti buliaus ar jaučio metais, tačiau tai gali sugrąžinti ir investuotojų „mitologinį“ gyvį bulių į areną. Geltoni buliaus ragai gali pakeisti kapitalo rinkų kryptį jau antrame šių metų pusmetyje. Tuo pat metu galima tikėtis, kad pirmame pusmetyje bus sulaukta „pelų nuo grūdų“ realaus atskyrimo ir jis paprastai būna skausmingas, tačiau tai žymės ir vėl pradėjusios veikti diversifikacijos instrumentų pradžią.

Šaltinis
Šias biržos ir makroekonomikos apžvalgas rengia finansų maklerio įmonė “Snoras-Jūsų tarpininkas” (tel. 8-37 322995).
“Snoras – Jūsų tarpininkas”
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją