Taigi skolinimasis litais yra gerokai brangesnis nei euro zonoje. Tačiau reitingų agentūros didina ir šalies skolinimosi riziką, todėl Lietuvai vis brangiau darosi skolintis svetur.

Po to, kai šaliai nepavyko įsivesti euro, imta pripažinti, kad su globalia finansų krize ar infliacija būtų buvę kur kas lengviau susidoroti turint eurą, o ne litą.

„Būtų euras, būtų bendros kompleksinės priemonės visose euro zonose ir tikrai pas mus tokios infliacijos galbūt nebūtų“, – kone prieš metus kalbėdamas Seime pripažino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

DELFI primena poros metų senumo Lietuvos politikų kalbas po to, kaip paaiškėjo, kad bendros europinės valiutos dar teks palūkėti. Lietuvai nepavyko nuo 2007 m. kartu su Slovėnija įsivesti bendrosios ES valiutos. Tąkart Europos Komisija nedavė leidimo litus pakeisti į eurus, nes šalies infliacija buvo didesnė už numatytą Mastrichto kriterijų – jį viršijo 0,1 proc.

Eurą įsivesime kažkurių metų sausio 1 d.

2006-ųjų DELFI metų citatos autoriumi tapo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, ištaręs mįslingą frazę: „Aš pasakiau, kad bus, reiškia – bus“. Vėliau jis tvirtino niekada neminėjęs konkrečios euro įvedimo datos.

2006 m. optimistinės SEB Vilniaus banko prognozės suteikė Lietuvai vilčių eurą įsivesti 2009 metais, o pesimistinės šią datą nukėlė iki 2012 metų. Tuo tarpu Lietuvos bankas euro įvedimo data 2006 m. nurodė 2010-2011 metus.

R. Šarkinas 2006-aisiais prognozavo, kad 2007 metais infliacija perkops 4 proc., o 2008 ji turėtų pradėti mažėti ir metų pabaigoje būti 2,3-2,4 proc. Tad realiausia, kad Mastrichto kriterijuje numatytą infliacijos lygį Lietuva galėtų įgyvendinti 2008 metų pabaigoje.

„Manau, Lietuva pagyvens dar su gimtuoju litu, ir tai nėra blogai", – 2006-ųjų pabaigoje sakė tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas.

Tuomet jis jau kalbėjo apie galimą euro įsivedimą 2010 m.

2007 m. kovą A. Brazauskas ragino neskubėti su euro įvedimu, nes „viskam ateis laikas“.

„Mes turim savo labai tvirtą litą, kuris yra susietas pagal tam tikrą sistemą su euru. Todėl nuo 1993 m., pažiūrėkit, jau kiek praėjo metų, mes turim tvirtą kaip uola litą, ir čia galima pirmiausia pasidžiaugti, kad mūsų nacionalinė valiuta nesvyruoja, nedevalvuoja, kad mes galim užtikrinti mūsų visuomenę, užtikrinti mūsų verslą, visą finansinę politiką, kad mes turim stabilią valiutą, būdami nedidelė valstybė, turėdami sąlyginai nedidelį ekonominį potencialą“, - kalbėjo A. Brazauskas.

2007 m. balandį Vyriausybei pritarus antrajai Nacionalinio euro įvedimo plano redakcijai, tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas aiškino, kad „de facto Lietuva eurą turi, todėl, pavyzdžiui, turistams reikėtų pranešti, kur būtų galima atsiskaityti eurais“.

Beje, redakcijoje numatyta, kad euras bus įvestas nuo sausio 1 dienos, tačiau konkretūs metai dokumente nenurodyti.

Neįsivedus euro finansų ministru tapęs Rimantas Šadžius 2007 m. gegužę ragino dėl euro įvedimo neplanuoti toli į ateitį.

„O kam planuoti taip toli į priekį? Ar tai racionalu? Jeigu tektų nukelti paskelbtą euro įvedimo datą, tai sumažintų pasitikėjimą valstybe. Racionaliausia įsivesti eurą nuo sausio 1 dienos. O nuo kurių metų - priklausys ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo sėkmės. Ar jūs dabar žinote, koks bus kitą vasarą oras, nulemsiantis derlių ir maisto kainas?“, - kalbėjo R. Šadžius.

2007 m. vasarį G. Kirkilas aiškino , kad įsiliejimo į euro zoną visos trys Baltijos šalys galėtų siekti kartu.

2008 m. birželį eurokomisarė Dalia Grybauskaitė juokingais ir neleistinais vadino samprotavimus, kad Lietuva 2010 metais galėtų tapti euro zonos nare. Taip ji reagavo į premjero G. Kirkilo tikinimus, kad mūsų šalis nepraranda galimybės įsivesti eurą 2010-2011 metais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją