Trečiadienį buvo sudaryta vos 635 sandoriai 28 bendrovių akcijomis, iš kurių 6 – brango ir 11 – pigo, o bendra sesijos apyvarta siekė 1,6 mln. litų. Indeksas OMX Vilnius kilo 1,03 proc. iki 185,93 punkto, tačiau šis augimas nėra indikatyvus, nes stipriausiai jį paveikė beveik 9 proc. brangusios „Rytų skirstomųjų tinklų“ (RST1L) akcijos, tačiau jų apyvarta nesiekė nė 5 tūkst. litų.

Apskritai, prekyba akcijomis nerodė kažkokios stipresnės tendencijos, nes tvyrojo stiprus pasyvumas. Aktyvesne prekyba išsiskyrė tik tradiciškai „Ūkio banko“ (UKB1L) ir TEO LT, AB (TEO1L) akcijos, kurių kainos krito atitinkamai 7,04 proc. iki 0,66 lito bei 0,81 proc. iki 1,23 lito, o apyvartos siekė 485 tūkst. litų ir 251 tūkst. litų.

Banko akcijomis fiksuotas stiprus kainos kritimas, nes dali investuotojų fiksavo greitą pelną, kai akcijos nuo rekordinių žemumų atsitiesė antradienį daugiau nei 33 proc. Šiuo metu „Ūkio banko“ akcijų kaina vis dar yra beveik 25 proc. aukščiau nei prieš 8 dienas, kai sesijos uždarymo kaina siekė 0,53 lito. Vertinant kritimą reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad akcijų kainai nukritus ženkliai žemiau 1 lito ribos kiekvienas centas daro vis didesnę įtaką pokyčiui, todėl ir artimiausiu metu galima laukti staigesnių viražų.

Tuo tarpu TEO akcijos buvo tikslus rinkos atspindys – sandorių mažai, esant mažam apyvartumui, o kaina svyravo siaurame 1,22 – 1,24 lito intervale.

Kelintą prekybos sesiją iš eilės daugiau nei įprasta dėmesio sulaukia „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL1L) akcijos, kurių kaina pasistiebė 6,25 proc. iki 0,17 lito, o apyvarta sudarė 300 tūkst. litų.

Gali būti, kad pelningai laivybos bendrovei atpigus iki 0,1 buhalterinės vertės ji atkreipė dėmesį vieno ar kelių investuotojų.

Žvelgiant plačiau galime pastebėti, kad artėjama prie taško, kai su nedidele arba anksčiau nereikšminga pinigų suma bus galima supirkti didelį akcijų kiekį rinkoje. Tokia situacija gali perversti rinkos nuotaikas aukštyn kojomis, nes piniginės lėšos taps įtakingesnės nei akcijų keikis.

Paimdami teorinį 1 mln. litų dabar galime paskaičiuoti kad galime nupirkti daugiau nei 1 proc. akcijų bent vienoje iš 26 kotiruojamų bendrovių. Su tokia pinigų suma daugiau nei 10 proc. kapitalizacijos galima nupirkti bent vienoje iš 5 kotiruojamų bendrovių. O jeigu pabandytume įvertinti, kiek laisvai cirkuliuojančių akcijų galima supirkti bendrovėse tai gautume dar įspūdingesnius skaičius, nes su tokia suma galėtume supirkti daugiau nei 10 proc. laisvai cirkuliuojančių akcijų bent vienoje iš pusės kotiruojamų bendrovių.

Su vienu milijonu litų rinkos kaina butų galima nupirkti jau minėtų apie 1 proc. „Ūkio banko“ akcijų, arba apie 0,1 proc. TEO akcijų emisijos, arba net daugiau nei 3 proc. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų emisijos, kas sudaro daugiau nei šeštadalį laisvai cirkuliuojančių akcijų.

Įspūdingų skaičių galime rasti ir kitose pozicijose kaip „Panevėžio statybos tresto pozicijoje, kuri yra atpigusi daugiau nei 17 kartų. Už vieną milijoną litų galima nupirkti apie 5 proc. vienos didžiausių statybos bendrovių akcijų. Už tą pačią pinigų sumą galima supirkti apie 5 proc. visų laisvų „Lifosos“ akcijų.

Sąrašą galima tęsti ir toliau, tačiau tokie skaičiai verčia manyti, kad su laiku gali susidaryti pasiūlos trūkumas, nes reikia vis mažiau lėšų, kad būtų supirkti dideli akcijų kiekiai. Žinoma, šiuos skaičiavimus ir savo galimybių vertinimus turėtų atlikinėti veiklos tęstinumu ir visišku ekonomikos žlugimu ar kapitalizmo kapituliavimu netikintys investuotojai, tarp kurių be abejo patenka ir instituciniai investuotojai.

Ateina laikas, kai taikant elementarią diversifikacija bus galima suvaldyti kritimo riziką pasiliekant augimo galimybę, nes bendrovės vertinamos itin pigiai ir jas įsigyti darosi patrauklu, tuo labiau kad galima įgyti svarbius bendrovėse akcijų kiekius. Belaukiant krypties keitimosi galima sulaukti dar įvairių viražų, nes laukia gan nemalonių pranešimų keikis, kai ekonomikos darda žemyn, tačiau akcijų kainoms pasiekiant vis naujus kainų antirekordus, kritimo galimybė taip pat mažėja.

JT finansų makleris Marius Dubnikovas