Tačiau stebuklų nebūna, ir patys prasčiausieji šių būsto paskolų pinigų srautai pasiliko investicinių bankų balansuose, arba teisingiau, antrinėse investicinių bankų įmonėse, nes jų jau buvo nebeįmanoma niekam parduoti net už didžiausias palūkanas. Todėl nenuostabu, kad prieš metus driokstelėjus antrinių paskolų ir po jų sekęs paprastų būsto paskolų kokybės prastėjimas sukūrė investicinius bankų balansuose tokius didelius nuostolius , kad dalis jų šiandien galvoja apie susijungimą su geresnės kapitalizacijos komerciniais bankais.
JAV valstybės institucijos sukūrė gigantišką fondą bankų balansams išvalyti
JAV valstybės institucijų ruošiamas sprendimas įkurti agentūrą, kuri supirktų neveiksnių paskolų produktus iš finansų institucijų, apramino finansų rinkas. Būsto paskolų portfelis yra cikliškas produktas. Jo vertė ekonominės krizės laikotarpiu smarkiai sumažėja dėl dalies mokėtojų nesugebėjimo laiku mokėti įmokų, tačiau atėjus geresniems laikams mokėjimai atgyja ir portfelio vertė vėl užauga. Todėl JAV iždo departamento pažadas dabar išpirkti paskolas rinkos verte apramino rinkas, nes šis turtas galės surasti savo šeimininką neskubant per kitą naują verslo ciklą.
Visi tikriausiai suprato, kad paskolos bus išpirktos pačių finansinių institucijų nustatyta „rinkos verte”, tai yra, praktiškai tokia, kokia jos šiandien pačių institucijų balansuose. Kita vertus, nežadama, kad išpirkimo vertė bus aukšta. tik minima, jog šis fondas bus paskutinis tokių instrumentų pirkėjas, todėl šiandien manoma, kad šis naujasis fondas garantuotai išvalys bankų balansus nuo probleminių aktyvų. Būtent abejonės dėl turto pirkimo kainos verčia manyti, kad šis sprendimas turėtų sukelti galutinę konsolidacijos bangą tarp JAV finansų institucijų. Šio proceso rezultatas turėtų būti esminis sisteminės rizikos sumažėjimas šiame sektoriuje ir, kas svarbiausia, institucijos tuomet vėl taptų pajėgios prisiimti nedidelę riziką - skolinti.
Tačiau pradeda rastis ir vietinių Europos problemų
Atrodytų, kad krizė siaučia tik JAV ir tik tarp investicinių bankų, taip pat tarp tų nelaimingų rinkos dalyvių, kurie įsigijo investicinių bankų parduodamų vertybiniais popieriais paverstų apdraustų būsto paskolų ar jų išvestinių produktų. Prie jų galima priskirti ir Rusijos investicinių bankų nuostolius. Tačiau nebūkime tokie tikri. Įvykiai Europoje rodo, kad pas mus, Lietuvoje gimsta vietinė europinė finansinė krizė. Palyginti aukštos palūkanų normos, dėl stojančio pasaulio ūkio prastėjantys vartotojų lūkesčiai ir ūkio augimas, kartu su vis prastėjančiu likvidumu tarpbankinėje rinkoje sukuria terpę, kurioje gimsta vietinė kredito institucijų krizė. Jei būsto paskolos nebūtų verčiamos vertybiniais popieriais, krizės mastas tikriausiai būtų mažesnis, kita vertus, ir krizės poveikis būtų labiau koncentruotas tarp kredito institucijų.
Tiesa, Europoje, skirtingai nuo JAV, šių paskolų kokybė yra nepalyginamai geresnė. Tačiau kaip bebūtų Europoje, mes jau matėme vieną skubų būsto paskolų banko susijungimą su kitu komerciniu banku. Turint galvoje, kad Didžioji Britanija priklauso toms Europos rinkoms, kuriose matėsi žymus būsto kainų kritimas, yra daug priežasčių manyti, kad tokio skubaus susijungimo priežastis yra nuostoliai dėl paskolų. Banko pagrindinis produktas yra hipotekinės paskolos, todėl paskolų nuostoliai neabejotinai yra vietinės kilmės, atsiradę sumažėjus hipoteka apdrausto turto vertei.
Kas gresia Lietuvai?
Problemos mūsų šalyje galėtų rastis ne dėl „Lehman Brothers“ ar kitų bankrutavusių bankų, bet dėl besiformuojančios vietinės finansinės krizės, kurią sukelia ūkio lėtėjimas kartu su hipotekai naudojamo nekilnojamo turto vertės mažėjimu. Laimei, mūsų bankų finansinio sverto (bendrovės skolinto kapitalo (įsipareigojimų) ir savų lėšų (nuosavo kapitalo) santykis) rodiklis yra nustatytas privalomai didesnis negu palyginamų Vakarų bankų, tačiau per daug džiaugtis nevertėtų. Jeigu išsipildytų prasčiausios mūsų makroekonomistų prognozės ir nekilnojamo turto vertės tikrai kristų 30%, skaičiuodami, kad apie 3% būsto paskolų taptų probleminėmis reikštų apie 1% paskolų portfelio dydžio atidėjimų. Tokio dydžio atidėjimai jau iš tiesų galėtų atvesti kai kuriuos menkesnės kapitalizacijos bankus prie kapitalo pakankamumo ribos. Tuomet laimėtojai būtų tie bankai, kurie liko nuošalyje nuo modernių finansinio sverto valdymo tendencijų, tuo būdu paaukodami dalį pelno, bet išsaugodami finansinę sveikatą.
Tačiau labiausiai tikėtina, kad problemos visų pirma smogs ne bankams o kitoms žiniomis ir personalu silpnesnėms kredito institucijoms, pavyzdžiui, kredito unijos. Kai kurių jų drąsa rinkoje ir kai kurių rizikos rūšių nevaldymas stebina, todėl nebūtų labai nuostabu jei rytdienos laikraštyje būtų paskelbta apie keleto kreditų unijų jungimąsi.
Akivaizdu, kad kredito unijos ir tokie nereguliuojami kredito rinkos žaidėjai, kaip greitųjų paskolų bendrovės, pirmaus probleminių klientų skaičiumi. Todėl, jei finansų krizė Lietuvoje įsismarkautų, labiausiai tikėtina, kad būtent čia, pamatytume pirmąsias aukas.
Lietuvos Centrinė kredito unija nesutinka
Lietuvos Centrinės kredito unijos (LCKU) Valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys teigia, kad šiandienos žiniasklaidoje pasirodęs finansų maklerio įmonės „FinHill“ komentaras apie Lietuvos kredito unijų finansinę situaciją neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstas.
„Aktyviai stebime situaciją rinkoje, puikiai žinome kiekvienos kredito unijos padėtį ir galime atsakingai pareikšti, kad kol kas rinkoje grėsmių nėra, darbas vyksta sklandžiai, skolininkai įmokas moka laiku, unijos turi pakankamai kapitalo savo veiklai finansuoti. Prognozės, nežinant realių faktų tik kenkia rinkos įvaizdžiui bei kelia nepagrįstą baimę paprastiems žmonėms, kurie ir taip yra persisotinę krizės nuotaikų. Be to, kredito unijų veiklos geografija – Lietuva, o kredito unijų būsto paskolų portfelis sudaro nežymią bendro portfelio dalį.“, – sakė S.Bubnys.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančios kredito unijos kryptingai vykdo užsibrėžtus metinius finansinius tikslus. „Užtikriname Lietuvos kredito unijų veiklos stabilumą ir saugumą. Lietuvos kredito unijų veiklos kryptį geriausiai iliustruoja finansiniai rodikliai“, – sakė LCKU Valdybos pirmininkas.
Iki rugsėjo 1 d. kredito unijos suteikė paskolų už 544,27 mln. litų, t.y. 35,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai kredito unijos suteikė paskolų už 401,15 mln. litų. Padidėjo ir laikomų indėlių suma, kuri išaugo 29,7 proc. ir rugsėjo pradžioje siekė 555,42 mln. litų. Per aštuonerius 2008 metų mėnesius narių skaičius LCKU kredito unijose išaugo iki 90967 arba 17,7% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai narių skaičius siekė 77,3 tūkst. Per 8 mėnesius LCKU kredito unijos uždirbo 1,61 mln. grynojo neaudituoto pelno.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 kredito unijos, iš jų 61 vienija Lietuvos Centrinė kredito unija.
