Po intensyvių visą savaitgalį trukusių derybų abu potencialūs pirkėjai atsitraukė. Pagrindinis motyvas – nepakankamos garantijos ir palaikymas iš vyriausybės bei kitų Volstryto kompanijų, dėl galimų nuostolių, susijusių su iš „Lehman“ perimamais aktyvais. Pirmadienio rytą „Lehman Brothers“ žengė vienintelį jiems likusį žingsnį - pradėjo bankroto procedūrą, kuri yra didžiausia istorijoje, nes kompanijos įsipareigojimai viršija 613 milijardų dolerių.
Iš sandorio pasitraukęs „Bank of America“ paskelbė už 50 milijardų dolerių įsigyjantis trečią pagal dydį JAV investicinį banką – „Merill Lynch“, kuris pastaruoju metu susidūrė su analogiškomis problemomis, kaip ir „Lehman“. Tuo pačiu „Bank of America“ dar labiau įtvirtino savo, kaip didžiausio mažmeninio JAV banko statusą. Taigi iš penkių pastaraisiais metais JAV dominavusių investicinių bankų po šio savaitgalio lieka tik du – „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Penktasis – „Bear Sterns“ savo nepriklausomybę prarado dar kovo mėnesį, kai aktyviai prisidedant Federaliniam Rezervų bankui jį nusipirko „JP Morgan“.
Natūralu, kad rinkų reakcija į šiuos įvykius buvo neigiama: Azijos rinkos nukrito apie 3, Europos akcijos prekybos pradžioje kainavo 3-4 procentais mažiau nei penktadienį biržų uždarymo metu. JAV S&P 500 ateities indeksinis sandoris lyginant su penktadieniu nukrito daugiau kaip 3,5 procento.
Reaguodami į situaciją rinkose ir siekdami išvengti „domino efekto“, didieji pasaulio centriniai bankai išleido pranešimą, kad esant būtinybei jie centralizuotai imsis veiksmų, reikalingų nuraminti rinkas ir apsaugoti svarbiausias finansines institucijas.
Akcijų rinkose vykstantys pokyčiai patvirtina, kad investuotojai renkasi saugesnius aktyvus ir parduoda rizikingiausius. Praėjusią savaitę, išsivysčiusių šalių - JAV, Vakarų Europos, Japonijos indeksai išliko teigiami, tuo tarpu didžioji dalis besivystančių šalių rinkų, kurios tradiciškai laikomos labiau rizikingomis fiksavo neigiamus pokyčius. Didžiausiais kritimais išsiskyrė Rytų Europos šalys – Ukraina ir Rusija, bei Azijos – Kinija ir Indija. JAV ir Vokietijos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai po praėjusios savaitės pabaigoje vykusio stipraus pigimo šiandien stipriai pabrango, o tai indikuoja, kad investuotojai savo pinigus nukreipia į obligacijas. Panašios tendencijos vyrauja valiutų rinkoje – savaitės pabaigoje euras pradėjo smarkiai brangti dolerio atžvilgiu ir per ketvirtadienį bei penktadienį sugebėjo pakilti daugiau kaip 4 procentus.
Tačiau pirmadienio rytą doleris pradėjo atsiimti prarastas pozicijas ir per keletą valandų pabrango 1,7 procento. Nafta toliau tęsė savo kelionę žemyn per savaitę nukrisdama 4,75 procento, o pirmadienio rytą dar kiek daugiau kaip 4 procentus. Šiuo metu naftos ateities sandorių kaina Niujorko biržoje yra 97 doleriai už barelį ir tai yra 34 procentais pigiau nei visų laikų aukščiausias lygis 2008 metų liepą.
Šią savaitę JAV kompanijos pradeda skelbti trečio ketvirčio rezultatus. Ypač bus įdomūs finansų sektoriaus kompanijų skelbiami duomenys – atitinkamai antradienį ir trečiadienį kol kas mažiausiai finansų krizės paveikti investiciniai bankai „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stenley“ praneš, kokie yra trečio metų ketvirčio finansiniai rezultatai.
Dar vienas šią savaitę laukiamas įvykis – Federalinio rezervų banko susitikimas ir sprendimas dėl bazinės palūkanų normos. Labiausiai tikėtinas JAV centrinio banko žingsnis yra palikti galioti dabartinę 2 proc. bazinę palūkanų normą. Krintančios žaliavų kainos ir mažėjantis vartojimas leidžia FED jaustis laisviau naudojant monetarines ekonominio poveikio priemones. Savaime suprantama, kad dabar rinkose vyraujanti panika skatina banką elgtis kiek įmanoma nuosaikiau ir leidžia tikėtis, kad bazinė palūkanų norma nebus keliama ne tik ši kartą, bet ir per artimiausius mėnesius.
